Taigi, pilkasis žemvaldžių nomenklatūros generolas p. Karbauskis pats į atvirą ūkininkų mūšį su Vyriausybe ir ministerija neina. Kodėl? Juk vien Valstiečių partijos pavadinimas įpareigoja partijos lyderį pakelti protesto vėliavą, tiksliau išginti karvę į Gedimino prospektą. Atsakymas paprastas – rinkimų kampanija. Eidamas į rinkimus, p. Karbauskis visų pirma deklaruoja konstruktyvumą (esą valdžioje esantys apie tai neišmano). O konstruktyvumas – tai derybos, o ne kiršinimas, tai supratimas, ką gali ministerija, kokios yra valstybės galimybės, tai kūrimas, o ne griovimas ar galvijų tąsymas.
Kaip visada, vienos vertybės deklaruojamos, o daroma visiškai priešingai, tam tikslui pasitelkiami partijos „pėstininkai ir rėksniai“. Nes net ir „valstiečių“ atstovas ponas Karbauskis supranta, kad ne visi rinkėjai gyvena kaime, žino, kaip piktinasi miestiečiai, girdėdami apie kasmetines milijonines išmokas iš valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos. Tad, kam eilinį kartą piktinti su žemės ūkiu nieko bendro neturinčio rinkėjo? Priedangai neskaniai rinkiminei kovai kuo puikiausiai tinka Valstiečių partijos eiliniai – Pieno gamintojų asociacijos pirmininkas Jonas Vilionis, Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas.
Tačiau ar žemvaldžių nomenklatūra ir jos besislapstantis lyderis, Nepriklausomybės aušroje išgraibę visą žemę, o dabar valdantys beveik visas ūkininkų savivaldos organizacijas, gali būti drąsūs ir principingi? Ar gali pasakyti tikrąją priežastį, kodėl, viešumoje deklaruodami paramą smulkiesiems, bando juos nušluoti nuo žemės paviršiaus? Ir tai bando daryti tų pačių žmonių rankomis? Juk patys Žemės ūkio rūmų atstovai viešai pripažino, kad po Seimo priimto įstatymo pieno kainų supirkimo reguliavimas būtų naudingas smulkiesiems ūkininkams, nes jų gaminamo pieno kaina pakiltų. Tuo pačiu jie jau paskaičiavo, kad toks sprendimas būtų nenaudingas stambiesiems...
Smulkieji ūkininkai tikriausiai net neįsivaizduoja, kokios batalijos verda ministerijoje, kai su socialiniais partneriais (o savivaldos organizacijų vadovai dažniausiai yra stambieji, apie Žemės ūkio rūmus net nesikartosiu) tenka derėtis dėl paramos ar net menkiausių išmokų smulkiesiems, tokių, pvz., kaip pirmieji 30 hektarų. Ir garsiausiai rėkia tie, kurie valdo tūkstančius... Jokia nomenklatūra niekada nesuprato žodžio „gana“ reikšmės. Kaip gali būti gana, kai kalbama apie milijonines ES išmokas ir šiuo metu didžiausiu deficitu tapusią ŽEMĘ. Žemė yra vertybė ir dėl jos žemvaldžių nomenklatūra pasirengusi bet kam. Ar tokių vertybių politika ir yra deklaruojama, gerbiamas Karbauski? Ar apie tokį konstruktyvumą kalbate? Jeigu taip, tuomet suprantu, kad reikia slėptis už ponų Vilionio ir Stančiko ar žalmargės nugarų.
Virginija Baltraitienė, žemės ūkio ministrė, Seimo Darbo partijos frakcijos narė
