Prieš pat mirtį žmonių patiriamus mįslingus dvasinius išgyvenimus sukelia ne akistata su anapusine tikrove, o fiziologinė deguonies badą patiriančių smegenų reakcija, teigia JAV mokslininkai.
George'o Washingtono universiteto (JAV) medicinos centro Vašingtone reanimatologai tvirtina, kad paslaptingus priešmirtinius išgyvenimus, Vakaruose vadinamus NDE (near-death experience) reiškiniu, gali sukelti prieš pat žmogaus mirtį žmogaus smegenyse itin sustiprėjęs smegenų ląstelių elektrinis aktyvumas, skelbia „TimesOnline“.
Amerikiečių gydytojų manymu, toks „kaskadinis“ elektros šuolis smegenyse likus kelioms akimirkoms iki mirties kyla nustojus plakti širdžiai ir smegenims patiriant deguonies badą.
„Kai kraujo apytaka sulėtėja ir krenta deguonies lygis, smegenų ląstelės „iššauna“ paskutinį elektros impulsą. Jis kyla vienoje smegenų srityje ir tarsi kaskadomis plinta per visas smegenis, o tai gali sukelti ryškius ir stiprius psichinius pojūčius“, - pareiškė G. Washingtono universiteto medicinos centro reanimatologas Lakhmiras Chawla.
Pasak jo, būtent tuo galima paaiškinti kai kurių klinikinę mirtį išgyvenusių ir medikų išgelbėtų žmonių patirtus priešmirtinius išgyvenimus – išėjimą iš savo fizinio kūno, sklandymą virš operacinio stalo, tiksliai gydytojų veiksmus ir pokalbius fiksuojančią sąmonę, kuri veikia atskirai nuo mirusio kūno, po mirties atsivėrusį šviesos tunelį, susitikimus su Dievu ar anapusinio pasaulio būtybėmis ir t.t.
Reanimatologų teigimu, daugelis jų išgelbėtų žmonių vėliau prisimena patyrę tam tikras mistines ar religinio pobūdžio vizijas ir savo priešmirtinius pojūčius laiko patvirtinimu, jog gyvenimas egzistuoja ir po fizinės mirties. Tačiau, pasak mokslininkų, toks tikėjimas yra klaidingas.
G. Washingtono universiteto medicinos centre atliktų tyrimų metu intensyvios slaugos palatose gydomi ligoniai buvo tiriami smegenų veiklą registruojančiais elektroencefalografais. Paprastai šie prietaisai medikų naudojami tam, kad vėžiu ar kita sunkia liga sergantys žmonės, įskaitant ir patyrusius stiprų infarktą, būtų efektyviai nuskausminti. Tačiau daktaras L. Chawla ir jo kolegos teigia pastebėję, kad tam tikru metu, paprastai iki mirties likus nuo 3 minučių iki 30 sekundžių, pacientų smegenyse būna fiksuojamas smarkus elektrinio aktyvumo šuolis.
Toks aktyvumas, pasak reanimatologų, labai panašus į visiškai sąmoningų žmonių smegenų būseną – nepaisant to, kad pacientai atrodo miegantys arba jų kraujo spaudimas būna visiškai nukritęs. Netrukus po tokio elektros impulso smegenyse fiksuojama mirtis.
Manoma, kad daktaro L. Chawla tyrimas, paskelbtas žurnale „Journal of Palliative Medicine“, yra vienas pirmųjų, siūlančių NDE reiškinį aiškinti grynai fiziologinėmis priežastimis, rašo „Times Online“. Nors savo straipsnyje reanimatologas remiasi tik 7 pacientų priešmirtinės būklės stebėjimų rezultatais, pasak jo, lygiai toks pat smegenų elektrinio aktyvumo šuolis jo asmeniškai buvo fiksuojamas mažiausiai 50 pacientų mirties atvejais.
Pasak leidinio, kiti panašaus pobūdžio tyrimai liudija, kad 15 – 20 proc. širdies infarktą patyrusių ar klinikinę mirtį išgyvenusių žmonių vėliau prisipažįsta ties mirties slenksčiu patyrę aiškius, puikiai suvokiamus, intensyvius išgyvenimus, įskaitant savo praeities prisiminimus, o kai kuriais atvejais galėdavo labai tiksliai mintyse atkurti viską, kas vykdavo palatoje ar operacinėje prieš pat jų mirtį.
NDE fenomeno tyrimai paskatino D. Britanijoje pradėti „Awareness During Resuscitation“ tyrimų programą, kuria siekiama tirti žmonių sąmoningumo jų gaivinimo metu reiškinį. Šiai programai vadovauja Sauthemptono universiteto Medicinos mokyklos reanimatologas Samas Parnia, dirbantis ir Cornellio medicinos centre Niujorke.
D. Parnia „TimesOnline“ sakė, kad daktaro L. Chawla atliktas tyrimas yra įdomus, tačiu jo išvadas jis vertinąs atsargiai – esą nėra jokių įrodymų, jog jo kolegos fiksuotas smegenų elektrinio aktyvumo šuolis yra susijęs su priešmirtiniais pojūčiais.
„Kadangi visi pacientai mirė, mes nežinome, ką jie tuo metu išgyveno“, - sakė jis. D. Parnia su kolegomis vykdo beveik 700 D. Britanijos gyventojų, kurie buvo patyrę infarktą ir buvo medikų išgelbėti, apklausą. Taip siekiama išsiaiškinti protines širdies infarktų pasekmes – pradedant NDE reiškiniu, baigiant ilgalaikėmis kognityvumo sutrikimo pasekmėmis.
Pasak D. Parnia, mes suvokiame mirtį kaip akimirksnį, tačiau iš tikrųjų tai esąs procesas, kurį šiuolaikinė medicina dažnai gali nukreipti priešinga kryptimi. „Mirtis prasideda, kai nustoja plakusi širdis, tačiau mes galime įsikišti ir grąžinti žmones į gyvenimą, kartais netgi po 3 ar 4 valandų, jeigu jie laikomi labai šaltai“, - sakė reanimatologas.
Tyrimai liudija, kad NDE fenomenas pakeičia jį patyrusius žmones, teigia leidinys. Antai Olandijoje atlikto tyrimo, kurio išvados buvo paskelbtos 2001 m., rezultatai atskleidė, kad 18 proc. iš 344 širdies infarktą patyrusių žmonių patyrė priešmirtinius išgyvenimus. Jie buvo stebimi kelerius metus. Paaiškėjo, kad šie asmenys tapo laimingesni, altruistiškesni, pradėjo mažiau bijoti mirties, jiems ėmė mažiau rūpėti materialistiniai dalykai.
Šiame vaizdo siužete apie savo patirtus priešmirtinius išgyvenimus pasakoja mokslininkė Julie Larham.
