Svarbiausios muzikos, teatro, dailės, literatūros ir kino naujienos šalies meno savaitraščiuose “7 meno dienos”, “Literatūra ir menas” ir “Šiaurės Atėnai”.
“7 meno dienose” (04.11) Živilė Ramoškaitė publikuoja straipsnį “Pirmajame Operos studijos koncerte”, kuriame rašo apie šių metų pradžioje prie Nacionalinio dramos teatro įkurtą Operos studiją ir pirmąjį jos auklėtinių koncertą, o Vladas Zalatoris apžvelgia fleitininko Algirdo Vizgirdos ir pianisto Povilo Stravinsko koncertą, įvykusį balandžio 2 dieną Nacionalinės filharmonijos salėje (“Puikų duetą paženklino meistriškumas”).
Živilė Ambrasaitė savaitraštyje vertina Vilniaus paveikslų galerijoje surengtą parodą, skirtą Graikijos pirmininkavimui Europos Sąjungoje (“Du žvilgsniai į abstrakciją”). Šioje parodoje Atėnų municipaliteto galerija drauge su Graikijos ambasada Švedijoje pristato du žinomus šiuolaikinės graikų dailės atstovus Kikosą Lanitį ir Giannisą Michasą - du abstrakcionistus, siūlančius du skirtingus abstraktaus meno kūrybos būdus.
Ramunė Balevičiūtė savaitraštyje anonsuoja balandžio 11, 12 ir 13 dieną Vilniaus Mažajame teatre įvyksiančią premjerą - Ramunės Kudzmanaitės spektaklį pagal šiuolaikinės britų dramaturgės Abi Morgan pjesę “Švelnumas”.
Savaitraštyje surasite Jeano Steino pokalbį su Williamu Faulkneriu, įvykusį 1956 m. pradžioje Niujorke (“Mirtis yra rašytojo pakaitalas”) ir Rasos Vasinauskaitės recenziją apie Rusų dramos teatro premjerą - Carlo Gozzi “Varną”, sukurtą dailininko Jono Arčikausko, režisieriaus Jurijaus Popovo ir kompozitoriaus Algirdo Martinaičio (“Ar jaudina žiūrovus fantastika?”).
“Šiaurės Atėnuose” (04.12) Vaclovas Aliulis publikuoja straipsnį “Krikščioniškoji armėnų ir lietuvių literatūrų klasika”, kuriame rašo apie Grigoro Narekaci “Sielvartingų giedojimų knygas”, išverstas Sigito Gedos ir prieš trejetą metų išleistas “Vagos” leidyklos. Pasvarstyti apie šią knygą V. Aliulį paakino vertėjo 60-metis ir šventojo armėnų tautos vienuolio mirties tūkstantmetis. Straipsnio autorius pažymi, kad nors S. Geda “ne per daug mušasi į šventumą, bet vis dėlto… Vis dėlto jam prieinamos švento atgailautojo dejonės ir viltys kartu su pajėgumu jas išreikšti”. Pasak V. Aliulio, S. Geda ir G. Narekaci danguje, pas Dievulį, būtinai turėtų susitikti.
Gintarė Adomaitytė savaitraštyje publikuoja rašinį “Balandis prasideda kovą”, kuriame svarsto apie balandžio apgaules, vasaros laiką, Marijos Nekaltojo prasidėjimo vargdienių seserų vienuoliją, LNK snobo kiną, Vilniuje ir Kaune įspūdingai siautėjusius škotų futbolo sirgalius.
Savaitraštyje spausdinamas Sigito Parulskio pokalbis su Kipre gyvenančia kultūrologe, vertėja Dalia Staponkute (“Kipras - kalbos skausmo trajektorija”). Paprašyta bent probėgšmais apžvelgti šiuolaikinę graikų literatūros situaciją D. Staponkutė teigia: “Šiuolaikinė graikų literatūra kur kas margesnė žanrų ir temų prasme nei lietuvių, nors komparatyvistika šiuo atveju ne pats tinkamiausias kelias į pažinimą. […] Pastaruoju metu Graikijoje populiarėja realistinis naratyvas, kai kuriais atvejais - su magiškojo realizmo priemaiša (E. Sotiropulu, Z. Zateli). Beveik nė vieno autoriaus ramybėje nepalieka antikiniai mitai - iš jų gausiai skolinasi poetai ir dramaturgai. […] Graikų didysis skausmas ir našta, kruvinai nugrandžiusi pečius, yra kalba. Jos turtai graikų intelektualams nepakeliami”.
Savaitraštyje spausdinamas Mato Pato rašinys apie Vytauto Landsbergio knygą “Pusbrolis Motiejus. Knyga apie Stasį Lozoraitį iš jo laiškų ir pasisakymų”, išleistą “Vagos” leidyklos (“Knyga apie Stasį Lozoraitį ir Vytautą Landsbergį iš jų laiškų ir pasisakymų”). Straipsnio pradžioje M. Patas pabrėžia, kad padiskutuoti dėl šios knygos vertės jį “paskatino du neaiškūs dalykai, kritę į akis vos paėmus šią knygą: pirma, kuo remiantis V. Landsbergis yra laikomas jos autoriumi ir, antra, ar ji yra apie S. Lozoraitį, ar apie S. Lozoraitį ir dar vieną asmenį”.
Savaitraštyje publikuojamas Algio Kalėdos atsakymas į Sigito Parulskio straipsnį “Sutrikusi kritika”, publikuotą vienuoliktame šių metų “Šiaurės Atėnų” numeryje, kuriame buvo gvildenami literatūros ir literatūrologų santykiai (“Irztelėjusiam kritikų kritikui”). Anot straipsnio autoriaus, švelniai tariant, S. Parulskis “žūtbūt siekia suaudrinti, pagyvinti drungnokus mūsų literatūrinio gyvenimo vandenis, deja, daugiausia tuščiaeige polemine retorika, nelyginant šūviais į savo paties susikurtus taikinius. S. Parulskis, kaip atrodo, iš įvairiausių parafrazuotų teiginių, kriptocitatų, savitikslių priekaištų suveja ilgėliausią rimbą, užsimoja juo ant kritikos ir - papliaukšt papliaukšt - sau pačiam per pakinklius...”.
“Literatūroje ir mene” (04.11) Sigita Limanauskaitė recenzuoja naują Rimanto Marčėno romaną “Lėtas skubėjimas pas Domą” (“Dalykiškosios Klėjos ir žaismingosios Eratos ginčas”). Recenzentė pabrėžia, kad “šis romanas - apie viską ir kartu apie nieką. Apie gyvenimą, klystkelius, studentiškus “pasičiudijimus”, smegduobes, kurios netikėtai atsiverdavo klaidžiojant painiam sovietmečio labirinte […]. Išgyvenimų gelmės lyg ir nėra, yra tik gilyn į kūną besiskverbiantis žvilgsnis, savikritiškas pasišaipymas iš savęs ir kitų, sustojusių kažkur gyvenimo kryžkelėse, panirusių į gyvenimo dulkes, smulkmenas, banalybes”.
Romas Orantas savaitraštyje rašo apie grafiko, knygų iliustratoriaus Sauliaus Chlebinsko asmenybę ir kūrybą (“Žaismė ir konkretumas”), o muzikos mėgėjas Ričardas Šileika kalbina “Rokfelerių” grupės gitaristą ir vokalistą, poetą Gintarą Grajauską (“Mes esam absoliutūs Rokfeleriai - galim sau leisti”).
Jurgita Ludavičienė savaitraštyje apžvelgia V. ir K. Mizgirių gintaro galerijoje eksponuojamus VDA Telšių taikomosios dailės skyriaus metalo meno studijos studentų kūrinius (“Nebestudentiška žemaičių juvelyrika”). Anot straipsnio autorės, parodoje eksponuojami kūriniai leidžia kalbėti apie autorius kaip apie ryškias menines individualybes, demonstruojančias jei ir ne meninę brandą, tai bent jau įspūdingą kūrybinę potenciją. Studentų darbai pasižymi labai savita “telšietiška” maniera, ypatinga formų stilizacija, atspindinčia per ilgą mokyklos gyvavimo laiką susiformavusias tradicijas. Sunkiai apibūdinamas formų “sunkumas”, grubumas, laužytos linijos, savotiškas konstruktyvumas, būdingas daugumai kūrinių, leidžia iš karto identifikuoti jų priklausomybę Telšių metalo meno “mokyklai”.
Elena Baliutytė savaitraštyje publikuojamame analitiniame straipsnyje vertina 2002 metų literatūrinį derlių - esė, romanus, poezijos knygas (“Apie kasdienybės estetiką bei “nefikcinės” kūrybos formas”), o Laimantas Jonušys žvalgydamasis po J. W. Goethe “Fausto” antrąją dalį išsako keletą pastabų vertėjams Jurgiui Švedui, Antanui A. Jonynui, Aleksiui Churginui (“Faustas, velnias ir seirenės”).
Rasa Paukštytė savaitraštyje pristato šį savaitgalį pradedamą rodyti vieną geriausių ir garsiausių šio sezono filmų - anglų režisieriaus Stepheno Daldry “Valandas”, pelniusias “Aukso gaublių”, “Oskarų”, Tarptautinio Berlyno kino festivalio “Sidabro lokį” už aktorių Nicole Kidman, Julianne Moore, Meryl Streep ansamblį (“Moteriškos “Valandos” - slogios, privalomos, nedalomos į epochas”).
Savaitraštyje publikuojamas Daivos Šabasevičienės pokalbis su gražų gimtadienį švenčiančia humanitarinių mokslų daktare, Lietuvos muzikos akademijos docente, teatrologe Audrone Girdzijauskaite (“Būti teisingam”).
Savaitraštyje surasite Roberto Keturakio kalbą, perskaitytą Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus ataskaitiniame-rinkiminiame susirinkime; Lidijos Šimkutės poezijos, Ijolos Bartkutės prozos ir Peterio Stammo apsakymą "Kiekvieno teisė".
Parengta pagal LR-2 kultūrinės spaudos apžvalgą
