„Tokie argumentai yra nuo pat istorijos pradžios. Tai dabar sprendimas yra priimtas gerokai pavėlavus, remiantis argumentais, kurie neatsirado nei prieš dvi valandas, nei prieš tris dienas, o kurie buvo nuo pat pradžių“, – sakė Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.
Trečiadienį komentuodamas B. Markausko sprendimą trauktis, premjeras Saulius Skvernelis pabrėžė, jog ministras B. Markauskas nėra niekuo kaltinimas teisėsaugos institucijų, bet jam keliami aukštesni reikalavimai, nei paprastam ūkininkui.
VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto ir KTU politologas Mažvydas Jastramskis savo ruožtu teigė, kad delsimas galėjo būti susijęs prezidentės išsakyta kritika, nenorint sudaryti įspūdžio, kad yra daroma tai, ko nori Dalia Grybauskaitė.
„Nenorėta iš pat pradžių, kai tik prezidentė pasakė, kad B. Markauskas prarado moralinę teisę būti ministru, jai nusileisti, nes atrodytų, kad tai, ką prezidentė pasako, tą ir padaro“, – sakė M. Jastramskis.
Tuo tarpu R. Urbonaitė delsimą siejo su galimu „valstiečių“ spaudimu premjerui išsaugoti ministrą.
„Kas dabar tokio nutiko, kad premjeras pasiryžo nepaklusti daugumai, čia reikės daugiau laiko, kad pamatytume visą vaizdą, bet panašu, kad premjeras pagalvojo, jog visuomenės irgi reikia palaikymo“, – sakė ji.
Politologė svarstė, kad S. Skverneliui bus svarbu pasirodyti principingu, jeigu jis svarsto apie dalyvavimą ateinančiuose prezidento rinkimuose.
M. Jastramskio vertinimu, valdantieji suprato, kad konfliktas su aukštą populiarumą turinčia šalies vadove jiems nėra naudingas.
„Įsivaizduoju, kad buvo suprasta ir tai, kad besitęsiantis konfliktas tarp valdančiosios daugumos ir Prezidentūros veikia nenaudai būtent valdančiosios daugumos, nes prezidentė iš vienos pusės turi nemažą populiarumą ir autoritetą visuomenėje, iš kitos pusės, ji yra toje pozicijoje, kuri labiau reaguojanti. Mūsų prezidento tipas yra labiau arbitražinio tipo, todėl atsakomybė bet kuriuo atveju kris valdančiajai daugumai, kad ji dangsto ministrą. Tai tikriausiai dėl to ir buvo nuspręsta taip daryti“, – kalbėjo jis.
Politologai nemano, kad B. Markausko atsistatydinimas galėtų įnešti ryškių teigiamų ar neigiamų pokyčių į santykius tarp S. Skvernelio ir „valstiečių“ frakcijos ar santykiuose su prezidente.
Iš pareigų pasitraukus žemės ūkio ministrui, tai bus jau antra ministerija, neturinti vadovo: šių metų kovą po prezidentės kritikos atsistatydino teisingumo ministrė Milda Vainiutė. Pamainos jai kol kas nerasta.
Pasak M. Jastramskio, tokia ministrų kaita savaime problemos nesukelia, tačiau rodo, kad valdančiosios partijos nėra stiprios.
„Valdančiosios daugumos partijos nėra stiprios, jos neturi labai daug narių – nei „valstiečių“, nei juo labiau Socialdarbiečių partija. Tai rodo elementarų jų silpnumą parenkant kadrus ir politinių lyderių trūkumą. Tai nėra gerai“, – pastebėjo jis.
R. Urbonaitė kaip problemą mato tai, kad ministrų postai nėra trokštami, dėl jų nekonkuruojama, o tai apsunkina gerų kandidatų paieškas.
Tačiau rasti pamainą žemės ūkio ministrui, pasak politologės, „valstiečiams“ neturėtų būti sudėtinga.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), atsakydama į konservatorių paklausimą, antradienį nurodė, kad B. Markausko ar jo motinos ūkininkės Sofijos Markauskienės veikloje nėra nustatyta nusikalstamos veikos požymių, tačiau galėjo būti neteisingai deklaruoti pasėliai siekiant gauti ES išmokas. Ministro šeimos deklaravimo aplinkybes dar tiria Nacionalinė mokėjimo agentūra.
B. Markauskas kritikos sulaukė naujienų portalui 15min.lt paskelbus, kad jo šeima dirbo svetimą žemę be savininkų leidimo bei už tai gavo ES išmokas. B. Markauskas teigia turėjęs žodinius savininkų sutikimus.
Ministrą atsistatydinti paragino prezidentė Dalia Grybauskaitė. Seimo opozicija antradienį surinko reikiamus 29 parašus ministro interpeliacijai inicijuoti.
