„Akivaizdu, kad drama nėra atsiradusi visiškai iš niekur, mes puikiai matome, kaip vienai frakcijai valdančiųjų atsidūrus saviizoliacijoje balsavimai pakimba ant plauko: tampa sunkiai nuspėjami, nes nežinia, kaip elgsis opozicinės frakcijos ir Mišri grupė“, – BNS sakė Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.
Tuo tarpu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas sako, kad valdantieji parodė esantys pajėgūs dirbti ir sudėtingomis aplinkybėmis.
„Ši situacija liudija, kad nepaisant nepalankių aplinkybių dauguma kol kas atrodo pakankamai neblogai: ne tik ta formalioji dauguma iš trijų frakcijų, bet ir yra šioks toks palaikymas daugumai iš jai nepriklausančių Seimo narių“, – pastebėjo jis.
Saviizoliacijoje yra visa valdančioji Liberalų sąjūdžio frakcija – 11 narių.
Už I. Šimonytės kandidatūrą antradienį balsavo 62 Seimo nariai, prieš buvo dešimt, susilaikė 41 parlamentaras.
Jos kandidatūrą palaikė visi posėdyje dalyvavę konservatoriai ir Laisvės partijos frakcijos nariai bei penki Mišrios Seimo narių grupės atstovai: Vytautas Bakas, Zigmantas Balčytis, Algirdas Butkevičius, Domas Griškevičius ir Andrius Palionis.
Aštuoni socialdemokratai, trys „darbiečiai“ ir vienas „valstietis“ balsavime nedalyvavo.
Premjero kandidatūra tvirtinama paprasta balsų dauguma nuo dalyvavusiųjų balsavime, tad nedalyvavusieji balsavime galėjo užtikrinti mažesnį balsų persvaros poreikį kandidatūrai patvirtinti.
„Matome, kad nebuvo taip lengva tuos balsus „sužvejoti“ ir jeigu ne Mišrios Seimo narių grupės penki balsai ir jeigu ne aštuoni socialdemokratų frakcijos žmonės, kurie apskritai balsavime nedalyvavo, situacija galėjo būti ne tokia jau ir palanki“, – sakė R. Urbonaitė.
Iš to, jos, vertinimu, „akivaizdu, kad šis Seimas stabilumu nelabai pasižymės“.
Politologė atkreipė dėmesį, kad į Vyriausybę siūloma daug Seimo narių, o tai reiškia, kad panašios dalies valdančiųjų Seimo posėdžiuose gali nebūti gana dažnai.
T. Janeliūnas savo ruožtu pastebėjo, kad panašių problemų buvo ir ankstesnės kadencijos Seime ir toks daugumos veikimo būdas tampa gana tipiniu. Vis dėlto jis prognozavo, kad pagrindiniais klausimais parlamentarams pavyks rasti sutarimą.
„Greičiausiai svarbiausiems sprendimams priimti – Vyriausybės programai patvirtinti ar biudžetui – dauguma išnaudos visas galimybes, įskaitant ir tai, kad galbūt reikės kažkokių papildomų susitarimų ir paramos iš daugumai nepriklausančių Seimo narių“, – kalbėjo jis.
„Turėti labai stiprią daugumą, perviršį dešimties ar daugiau narių – tai yra savotiška prabanga ir tokią daugumą sukurti tampa mūsų seimuose vis sudėtingiau“, – pastebėjo T. Janeliūnas.
Pasak politologų, svarbiausi I. Šimonytės dabar laukiantys darbai yra gana aiškūs: su prezidentu suderinti kandidatūras į Ministrų kabinetą, parašyti ir patvirtinti Vyriausybės programą. Darbą pradėjusios naujosios Vyriausybės lauks pandemijos iššūkis.
„Pandemija niekur neistraukia, tai yra tas darbas, kuris turės būti daromas nedelsiant ir planą faktiškai turi turėti jau dabar“, – sakė R. Urbonaitė.
Taip pat valdantieji greičiausiai norės iš esmės peržiūrėti biudžetą ir atlikti tam tikras korekcijas.
Ilgesnėje perspektyvoje, pasak T. Janeliūno, I. Šimonytei iššūkiu bus ekonominės situacijos stabilizavimas.
„Po to, greičiausiai, pagrindinis klausimas bus ekonomikos stabilizavimas, nes atrodo, kad pandemijos pasekmių neigiamų iš tikrųjų nepavyks išvengti ir kiti metai gali būti skirti tam, kad kiek galima greičiau būtų galima atstatyti normaliai funkcionuojančią ekonomiką“, – sakė T. Janeliūnas.
Jo teigimu, kol kas sunku pasakyti, kaip klostysis santykiai tarp I. Šimonytės ir prezidento Gitano Nausėdos. Jis neatmetė galimybės, jog derinant ministrų kandidatūras gali būti tam tikrų „pasitikrinimų dėl galios santykių“, bet tai nebūtinai reikš konfliktą.
Seimui pritarus premjero kandidatūrai ir prezidentui jį paskyrus, ministras pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir prezidento patvirtintą Vyriausybę, pateikia svarstyti šios Vyriausybės programą.
