Premjero Andriaus Kubiliaus vadovaujamas ministrų kabinetas toliau ieško būdų į įvairius postus susodinti saviškius: dabar pasikesinta į Vyriausybės atstovo apskrityse tarnybas.
Pagal galiojančią tvarką, Vyriausybės atstovai eiti pareigas skiriami konkurso būdu, jie yra karjeros valstybės tarnautojai. Kitaip tariant, atstovai dirba 4 metų kadenciją ir atleidžiami iš darbo gali būti tik dėl itin šiurkščių nusižengimų.
Vyriausybė Seimui pateikė atitinkamas įstatymo pataisas, pagal kurias Vyriausybės atstovai būtų politinio-asmeninio pasitikėjimo pareigūnai. Juos skirtų pati Vyriausybė, taip sudarydama galimybę į šiltas kėdes susodinti savo aplinkos žmones.
Įstatymo projektas buvo atmestas Seimo kanceliarijos Teisės departamente, jį "išbrokavo" parlamento Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK). Priežastis - galimas susikirtimas su Konstitucija, kurioje yra aiškiai išdėstyta, kad tokia tarnyba privalo būti.
Įstatymo pakeitimo autoriai net pakeitė tarnybos pavadinimą - jų nuomone, ji turėtų vadintis Vyriausybės patikėtinio institucija.
TTK vicepirmininkas Julius Sabatauskas "Vakarų ekspresui" sakė, jog svarstant, kad tokiu būdu bandoma skirti centrinei valdžiai lojalius vyriausybių atstovus, pataikyta kaip pirštu į akį.
"Vyriausybės atstovai kontroliuoja savivaldybių darbą, ar priimami sprendimai neprasilenkia su teisės aktais. Šie pareigūnai privalo atlikti ne politinį darbą, o vykdyti teisinę, administracinę priežiūrą. Maža to, naujame įstatymo variante sumažinti reikalavimai: atstovu galėtų tapti ir neturintis aukštojo universitetinio išsilavinimo žmogus! Nebereikia ir administracinės patirties. Absurdas!" - piktinosi jis.
Jei Seimui pavyktų "prastumti" teisės akto pakeitimus, Vyriausybės atstovu esą galėtų tapti ir choreografas, veterinaras ar fizinio lavinimo mokytojas.
"Pagal galiojančią tvarką ir Konstitucinio Teismo išaiškinimą, pasikeitus įstatymui Vyriausybės atstovų negalima atleisti. Jie turi išdirbti visą kadenciją. Tačiau parlamente net buvo bandoma įpiršti tokį modelį: atleisti juos dabar ir išmokėti išeitines kompensacijas už tą laikotarpį, kuris likęs iki kadencijos pabaigos. Kokia čia nesąmonė? Per krizę skirti pinigus už nenuveiktą darbą! Kalbama, kad įstatymo pataisų reikia, nes panaikinus apskritis norima surasti šiltas vietas apskričių viršininkams, jų pavaduotojams", - nešvarius žaidimus atskleidė J. Sabatauskas.
Jo manymu, Vyriausybės atstovus apskrityse pavertus politinio pasitikėjimo pareigūnais, iškiltų grėsmė stabilumui, nes keičiantis vyriausybėms, būtų keičiami ir atstovai.
Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Kristina Vintilaitė mūsų dienraščiui sakė, jog dėl savo likimo ji nieko nežinanti.
"Mūsų veiklą reglamentuoja teisės aktai. Aš įsitikinusi, kad Seimas veiks vadovaudamasis įstatymais ir Konstitucija. Kol įstatymo pakeitimai nėra priimti, negaliu nieko komentuoti", - teigė ji.
K. Vintilaitės jau antroji kadencija baigsis 2011 m. liepą.
"Čia - politinis sprendimas"
Raimundas PALAITIS, vidaus reikalų ministras:
Klausiate, kodėl reikia keisti tvarką? Čia yra ir pliusų, ir minusų. Vyriausybės atstovas yra tos Vyriausybės atstovas. Ar gali dirbti 13-os Vyriausybės paskirtas atstovas, kai dirba jau 15-a Vyriausybė? Tai turi būti konkrečios Vyriausybės atstovas. Tad situacija - kuriozinė. Manau, mūsų siūlymas yra racionalus. Nepakeičiamų žmonių nėra. Negali žmogus taip ilgai sėdėti savo poste, nes jis susigyvena su savo aplinka, kitaip ima vertinti. Dabar Vyriausybės atstovai daugeliu atveju yra socialdemokratų žmonės. Pas juos daug yra žmonių, kurie formaliai yra nepartiniai, tačiau vis viena įvairiuose socialdemokratų partijos renginiuose dalyvauja. Ir jei dabar kritikuojama, kad mes saviškius norime susodinti į postus, tai tą patį darė ir socialdemokratai. Kol kas įstatymo pakeitimo projektas svarstomas Seime, tad Vyriausybė dabar galvos, kaip teisės aktą tobulinti. Čia - politinis sprendimas.
Denisas NIKITENKA
