Negalėdami pasigirti politinio darbo rezultatais, dalis politikų mėgina savo įvaizdį formuoti linksmindami rinkėjus šokiais, dainomis ir kitokiais išsidirbinėjimais.
Šokantį su Meksikos žvaigžde galima pamatyti ir JAV prezidentą Baracką Obamą, o vienas jo pirmtakų Billas Clintonas yra grojęs rinkėjams saksofonu. Tačiau jie žinomi ne kaip saksofonininkai ar šokėjai, o kaip politikai. Tai, kas senos demokratijos šalyse yra išimtis ir papildomas politikų bruožas, Lietuvoje tampa įvaizdžio ašimi. Tad kodėl pas mus politikai veržiasi ne dirbti rinkėjams, o į įvairius televizijos šou projektus?
Blyn... O kas čia tokio?
Socialdemokratas, Seimo narys Andrius Šedžius, bijodamas suklupti, susikaupusiu ir politinės kančios kupinu veidu suka fokstrotą su profesionalia partnere, ir aiškina, kad dalyvavimas tęstiniame televizijos šokių projekte ir kasdienės repeticijos jam netrukdys dirbti politinio darbo.
Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas jam būdingu stiliumi taip pat tvirtino nesuprantąs problemos. „Blyn... Aš nesuprantu...“ – šypsodamasis „nustemba“ jis.
„Galima gerti prieš darbą, galima gerti po darbo, galima gerti darbo metu, bet ne vietoj darbo“, – tikino ir Tautos prisikėlimo partijos pirmininkas Arūnas Valinskas, pabrėžiantis, kad didžiausias šou yra daromas rimtais veidais Seimo salėje, per tiesiogines transliacijas.
Iš pramogų verslo į politiką atėjęs A. Valinskas dabar iš esmės prasilenkia su priešingu srautu – jau senokai dauguma politikos senbuvių mėgina tapti pramogų pasaulio žmonėmis, kad tauta juos mylėtų nors tokius – šokančius, dainuojančius.
A. Šedžius, viešai pareiškęs, kad bus Lietuvos prezidentu, mokosi ir iš A. Valinsko, ir iš senbuvių. Mokosi visko vienu metu: politikavimo, kalbėjimo publikai ir šokių.
Šie ir kiti skirtingų partijų ir biografijų politikai įsitikinę, kad šokiai ir dainos neužgoš jų politinių talentų, kurių, jų manymu, turį.
Statistikos grimasos
A. Šedžius didžiuojasi, kad darbo Seime metu kalba daugiau nei dauguma kolegų. Tiesa, bet kas, kas domisi parlamento darbu ir jį vertina, pastebės, kad dauguma iš net keturių šimtų parlamentaro pasisakymų yra klausimai pranešėjui ir replikos dėl balsavimo motyvų, kurių tikslas yra dažniausiai pasišaipyti, pasiplūsti ir pakritikuoti.
Kadangi posėdžiai transliuojami, tai tampa proga dykai pasireklamuoti. Įstatymų projektų pateikimo statistika negailestinga – A. Šedžius daugiau nei dvigubai nusileidžia netgi politikos naujokui A. Valinskui.
Moralizuoti mėgstanti Liberalų ir centro sąjungos atstovė Dalia Teišerskytė, „meiliai ir etiškai“ viešai vadinanti A. Šedžių „tikru šūdžiumi“ ir taip prisitaikydama prie bendros mados, aiškino, kad kolega tiesiog vagia jos ir kitų parlamentarų laiką. Užuot klausiusis nesibaigiančių A. Šedžiaus šnekų, esą laiką būtų galima išnaudoti darbui dėl Lietuvos. Tiesa, pati D. Teišerskytė taip pat nepriklauso teisės aktų rengėjų lyderių grupei. Pagal pateiktų teisės aktų projektų skaičių ji užima kuklią 80 vietą.
Šoka tie, kurie nemoka dirbti
Politikos apžvalgininkas Virginijus Savukynas „Balsas.lt savaitei“ sakė pastebįs politikos „pramogėjimą“ ir jau prieš kurį laiką išskyrė pramoginių politikų kategoriją. „Ką turi daryti rimtas politikas ir kaip jis veikia? Jis turi ieškoti būdų problemoms spręsti. Rimto politiko veiksmus lemia jo pažiūros ir vienokia ar kitokia ideologija. Jei rimtas politikas yra dešiniųjų pažiūrų, jis nedarbui mažinti siūlys vienokius receptus. Jei kairiųjų – tai pačiai problemai jis ieškos kitokių būdų.
Su pramoginiais politikais yra visiškai kitaip. Pastariesiems svarbiausia, kad juos matytų publika, todėl jie ir eina dainuoti arba šokti. Taip primityviausiu būdu siekiama priminti apie save“, – sakė jis.
Anot V. Savukyno, matomumas pats savaime padeda padidinti populiarumą veikėjams, kurie nesugeba pasiūlyti nei rimtų realių projektų, nei idėjų, todėl politikai jau senokai pamėgo ir realybės šou, ir įvairiausių žanrų pramoginius renginius.
Kitas politologas Vladimiras Laučius „Balsas.lt savatei" teigė, kad užburtą ratą, kai visuomenė nebesidomi politika, o pastarosios „darbininkai“ taikosi prie populiarumą garantuojančių norų, galima įveikti tik abipusėmis pastangomis. „Tiek visuomenė yra atsakinga už tai ką renka ir pasirinkimo rezultatus, tiek politikai yra atsakingi už tai, kaip tą paklausą ir visuomenės madas formuoja“, - įsitikinęs jis.
Abipusis apsimetinėjimas
Viešųjų ryšių ir rinkodaros ekspertas Mindaugas Lapinskas išskyrė du tokio savęs pateikimo aspektus. „Tyrimai rodo, kad žmonės linkę manyti, jog jų laiptinės aikštelėje gyvenantys žmonės galbūt yra protingesni už kitus. Jokio pagrindo taip manyti nėra, bet dažnai prieš akis šmėžuojantys personažai yra truputį priimtinesni, nei visai nepažįstami. Todėl dalyvavimas nesibaigiančiuose šou populiarumui tikrai padeda. Kitas klausimas – ar tos asociacijos, kurias aplink save kuria politikai, atitinka rinkėjų lūkesčius. Ar jie balsuoja už šokėjus ir dainininkus?“ – kėlė klausimą specialistas.
Pasak M. Lapinsko, realu manyti, kad rinkėjai tiesiog nieko gero iš politikų nebesitiki, todėl jiems priimtina, kad šie bent jau linksmina juos šokdami.
Iš tiesų kyla klausimas, ar politikams tikrai pavyksta apgauti rinkėjus.
„Klausimas paprastas: kas pirmas turi pradėti keistis, kad būtų galima išeiti iš šio užburto rato – valdžios žmonės ar rinkėjai? Kol kas viskas vyksta taip: politikai apsimeta, kad dirba, rinkėjai – kad jais pasitiki“, – konstatavo M. Lapinskas.
Tiesa, kitas viešųjų ryšių specialistas Linas Kontrimas, kalbėdamas minėtoje laidoje, tikino, kad vien šokių netalentingam politikui nepakaktų. Esą, nuvažiavus į susitikimus su rinkėjais jau tenka kalbėti rimtai, tad politinis potencialas vis tiek būdingas tiems, kas yra populiarūs.
Politologas Vytautas Radžvilas neseniai rašė straipsnių ciklą apie „neįvykusią valstybę“. Tikėtina, kad Lietuva, kaip valstybė, ne visai įvyko būtent todėl, kad rinkėjai ir valdžia tą valstybę tiesiog žaidžia ir guodžiasi vieni kitus gudriau apgaunantys.
Tik faktai:
A. Šedžius su Beata Skaisgiryte varžysis ant parketo su kitomis 15 porų projekte „Kviečiu šokti“. Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovė Seime Agnė Bilotaitė, konkurse „Mis Klaipėda 2003“ iškovojusi „Mis foto“ titulą, pripažįsta svarsčiusi galimybę dalyvauti naujame šokių projekte, bet pasitarusi su frakcijos seniūnu Jurgiu Razma nutarė nejuokinti tautos.
V. Uspaskichas daugybę kartų erzino Seimo etikos sargus, fotografuodamasis agurkų reklamai, šokdamas ir pabrėžtinai vaidindamas savą, nuoširdų vaikiną, išnaudodamas ir savo rusišką akcentą. Jo vadovaujama partija praėjusios kadencijos Seime surengė šou tuo metu, kai politikas turėjo nemalonumų su teisėsauga. Partiečiai per prezidento metinį pranešimą sėdėjo su plakatais „Laisvę politiniam kaliniui“ ir atitinkamai papuoštais marškinėliai.
Seimo narys, „Tvarkos ir teisingumo“ atstovas Petras Gražulis dar prieš kelerius metus kvailiojo parlamento rūmuose pardavinėdamas dešras ir kumpius, o prieš kelis mėnesius blaškėsi po salę su vaizdo kamera ir „kūrė filmą“.
Daugybė įvairių partijų politikų, Seimo narių ir ministrų kasmet noriai dalyvauja „Auksinių svogūnų“ įteikimo ceremonijose, nors renginio organizatoriai neslepia, kad šios nominacijos skiriamos visuomenės prietrankoms.
Diskusiją šia tema žiūrėkite šį ketvirtadienį, 19.40 val. LNK laidoje „Valanda su Rūta“
