Žanrai politiniame teatre, kaip ir visuose kituose, būna įvairūs: dramos, komedijos, trileriai. Ką ten kalbėti - pasitaiko net juodos pornografijos. Visa tai atrinkti ir rūšiuoti mūsų Seimo statutas paveda Etikos ir procedūrų komisijai, o politinė realybė šią priedermę jau ne pirmą kartą užkrauna socialdemokratui Algimantui Salamakinui.
Jau bene šeštą kadenciją parlamentinį darbą dirbantis A.Salamakinas daugiausia ir užsiima tuo, kad aiškinasi - kaip blogai padarė kiti: grūmoja pirštu, kraipo galvą, šypsosi į ūsą arba rūsčiai žvelgia į nusidėjėlio pusę. Darbas jam turbūt patinka, nes nėra iš sudėtingųjų, bet pramogas su juo derinti irgi smagu. Taip ir tapo ponas vienos pramoginės televizijos laidos etatiniu veidu. Prieš gerą mėnesį ar daugiau jis skundėsi eteryje, jog šios kadencijos Seimas esąs pats blogiausias, nes į jį pririnkta visokių nerimtų klounų ir nepatyrusių veikėjų. "Taip dar nebuvo", - tvirtino etikos sargas.
Jau tuomet pamaniau - kaip „taip"? Girtas jo partijos kolega nelipo pas žurnalistus į balkoną, premjerui skaitant ataskaitą? Petras Gražulis nepardavinėjo rūmuose skilandžiukų? Darbo partija nesėdėjo su plakatais „Laisvę politiniam kaliniui" per prezidento metinį pranešimą? Vytautas Šustauskas negrasino visus sušaudyti ir nesiskundė, kad jį nori nunuodyti restorano darbuotojos? Kitados, kai ponas A.Salamakinas tikriausiai dar nesaugojo etikos ir procedūrų, Rimvydas Valatka net į dantis gavo už talentingą iškalbą.
Tad šis Seimas nebūtinai yra sugadintas Tautos prisikėlimo partijos ir nuo jos atskilusių kolegų, dabar tapusių krikščionimis. Nebuvo taip, kad atėjo keli klounai į rimtą ir solidžią įstaigą, kur visi dalykiškai triūsė ir ją „sucirkino". Gaila, bet nebuvo. Į tai, ką matome dabar, eita nuosekliai ir ilgai, prižiūrint etikos ir procedūrų sargams, iš kurių išvadų niekada jokios realios pasekmės neištiko.
Ko dar tikrai nebuvo, to, kad pats etikos prievaizdas taptų etatiniu klounu ir imtų trinti ribą tarp politinės problematikos bei elementaraus, beprasmio kvailiojimo, kurio net pramoga nepavadinsi.
„Rokas Žilinskas apgavo visus rinkėjus, nes nuslėpė savo netradicinę orientaciją. Jis privalėjo visiems apie tai pasakyti dar gerokai prieš rinkimus. O dabar, kai tai išlindo praėjus metams po Seimo rinkimų, esu įsitikinęs, kokią bobutę iš kaimo po tokios naujienos net širdies smūgis ištikti galėjo. Kaip jai dabar jaustis, juk Roko iš Seimo atšaukti ji nebegali", - televizijos eteryje linksmai išprakaitavo A.Salamakinas.
Tikrai, būtent dabar, būtent šių dienų politinių realijų ir viso etikos bei rimto politinio darbo trūkumo laikotarpiu tinka ponui kelti tokį klausimą. Nesu labai linkęs į kovą už gėjų teises ar už tai, kad dama su pudeliu būtų laikoma šeima ir remiama valstybės. Ir vis dėlto, gal net ir kovą už laisvo mandato panaikinimą bei galimybę rinkėjams atšaukti Seimo narį, kurią asmeniškai laikau nesąmone, galima kariauti kaip nors kitaip, kitur ir kitokiais būdais?
Kaip, paaiškinkite, po tokių išsimaivymų, savo idėjų sukarikatūrinimų ir netalentingų pokštų įmanoma komisijos posėdyje reikalauti, kad iš tavęs nesišaipytų Linas Karalius arba P.Gražulis? Kiekvienas renkasi viską pagal save. Vienam pažinimui reikia mokslinių enciklopedijų, kitam ir internetinės enciklopedijos gana. Tarp pastarųjų irgi būna įvairių - vieniems wikipedia yra lygis, kitiems smagu „pasitūsinti" pipedijoje, kur ir keiksmažodžiai spalvotai iliustruoti, ir juodas humoras žėri vaivorykšte. Taip ir su politikais - kai įstatymų leidybai ir parlamentinei kontrolei nesulauki savo žvaigždės valandos, eini jos ieškoti arba į valandą su Rūta, arba į važinėjantį cirką. Tegul tauta žiūri, linksminasi, kikena ir net žveeeengia. Tegul pamato, kad ir tu gali būti klounas, nors dar vakar skundeisi, kad juokdariai viską sugadino.
Dabartinis popiežius Benediktas XVI (Josephas Ratzingeris) kadaise savo „Krikščionybės įvade" rašė, jog religijai taikantis prie modernybės ir postmoderno vis dėlto nedera dabintis klouno apdarais. Seimas, aišku, ne bažnyčia, o A.Salamakinas - ne J.Ratzingeris, tad, imdami pavyzdį iš savo etikos etalono, parlamentarai gali imtis ko tik nori. Opozicija, protestuodama prieš „kubilizmą", gali nuoga lakstyti gatvėmis, į ausis susivėrusi skambaliukus, o premjeras su savo komanda tešaudo į juos iš timpų. Bus smagu ir gera visiems. Už tokius žaidimus tauta atsisakys ir duonos. Privalomąjį sveikatos draudimo mokestį suneš ne tik bedarbiai ir emigrantai, bet ir naminiai gyvūnėliai bei parkų voverės. Kad tik kas Valdovų rūmų nepadegtų, nes yra istorijoje buvę ir tokių valdovų, kuriems patiko radikalus humoras.
