Lietuvoje nebeliko politikos - jai ateis galas, o prasidės kombinacijos, kurias bus sunkus pavadinti kitaip, kaip tik naujomis korupcijos formomis, kurios atsiras iš verslo, politikos ir žiniasklaidos sąjungos.
Taip interviu "Vakarų ekspresui" dabartinės valdžios krizės atomazgą apibūdino Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, filosofas Leonidas Donskis.
Jo akimis žvelgiant, dabartinis politinis chaosas ir kai kurių partijų cinizmas, nemokėjimas pripažinti tiesos anksčiau ar vėliau visuomenei atsibos, todėl tik iš pažadų miego pabudę rinkėjai gali pakeisti liūdną šalies politinę perspektyvą.
Politinė gangrena
Kaip vertinate dabartinį valstybės formavimosi periodą - gal tai lūžio taškas, dvejopų standartų ir senosios nomenklatūros griūtis?
Gali būti ir taip, kaip sakote, tai būtų labai geras scenarijus. Kuo greičiau tos senai merdėjančios struktūros baigs savo egzistavimą ir pasitrauks nuo politinės arenos, tuo greičiau atsiras viltis, kad gali pradėti formuotis nauja, vakarietiška ir atpažįstama politinė klasė.
Kita vertus, yra ir liūdnesnių scenarijų - gali būti gimdomos dukterinės politinės organizacijos, suprantant, kad rinkėjų akyse senosios partijos, "negyva mediena", baigia savo dienas. Tad tos partijos gali fabrikuoti įvairiausius aljansus vien norėdamos pratęsti savo egzistavimą.
Sunku ką nors pasakyti dėl dvejopų standartų. Daug kas priklauso nuo rinkėjų valios ir tų dar likusių padorių politikų nuotrupų.
Kuo baigsis politinės rietenos, komisijų ir šantažo bumas, žinant mūsų politikų kultūrą, mentalitetą?
Džinas yra paleistas iš butelio. Šiuo metu bene vienintelė politikos darymo priemonė yra šantažas ir "kompromatų" kepimas. Tai byloja, kad mūsų politinė kultūra yra katastrofiškame lygyje. Politikos nebeliko, yra tik šantažai, kompromituojančių istorijų grandinė.
Jei tai tęsis ilgai, istorijos pasibaigs labai liūdnai - net ir tos institucijos, kurios veikia labai gerai, pavyzdžiui, susijusios su užsienio politika, tarptautiniais santykiais, jos pradės klimpti. Degraduos visos politinės grandys.
Kita vertus, tokia situacija gali privesti prie galutinio rinkėjų ir valstybinių institucijų susvetimėjimo Lietuvoje. Jau ir taip tokių simptomų yra labai daug, kai partijos praranda elektoratą, yra didžiulis visuomenės susvetimėjimas valstybės atžvilgiu. Jei tos tendencijos stiprės, mūsų šalyje rinkimus pradės laimėti ne politinės jėgos.
Drįstu sakyti, kad politikai ateis galas, prasidės kombinacijos, kurias bus sunkus pavadinti kitaip, kaip tik naujomis korupcijos formomis, kurios atsiras iš verslo, politikos ir žiniasklaidos sąjungos.
Avantiūristų rojus
Iš kur atsirado tokios tendencijos?
Lietuvoje nepakankamai įsibėgėjo partinė politika. Nėra kito kelio parlamentinėje demokratijoje kaip tik politinės partijos. Jos sukuria normalų politinį spektrą, dešiniąją, kairiąją politiką, turi savo elektoratą, atstovauja visoms visuomenės grupėms.
Tos partijos, kurios teikė vilčių, dabar nuvilia. Pavyzdžiui, socialdemokratai teikė viltį, kad gali atsisakyti nomenklatūrinių elementų ir ilgainiui tapti normalia kairiųjų pažiūrų partija. Arba konservatoriai, liberalcentristai - atrodė, kad tai neblogą ateitį turinčios partijos.
Tačiau pamatėme, kad yra labai keistų dalykų - lyderystės krizės, iš principo neteisingi veiksmai, partijų reitingus mėginant auginti dirbtinai kaišiojant naujai "instaliuojamus" lyderius, naudojant rinkodaros principus. Tai privedė tas partijas prie krizės.
Kadangi ir jos yra gilioje krizėje, netruko pradėti katastrofiškai nykti ir politinė kultūra.
Kokios durys šiuose procesuose atsidaro?
Tokių veikėjų kaip Rolandas Paksas ar Viktoras Uspaskichas atėjimas į politiką. Tai žmonės, kurie į politiką eina neturėdami politinių interesų. Jie politiką naudoja kaip instrumentą kitiems tikslams, kurie gali būti įvairūs - pradedant įvairiais avantiūristais, patenkančiais į politiką, kurie siekia nuotykio, ir baigiant stambiais ekonominiais interesais, kitų valstybių vykdoma politika.
Matosi, kad ateina ne politikai, bet minios artistai, avantiūristai, aktoriai.
Šiuo atveju partijos surenkamos tik prieš rinkimus, o po to baigia savo egzistavimą, nes nebesupranta, kokios idėjos juos vienija.
Klausimas vienas - kada atsikvošės visuomenė? Kada ji supras, kad niekas nesikeičia?
Mastodontas nesuvirškino
Ar gali dabartinė valdančioji koalicija pilnu pajėgumu varyti valstybės garvežį?
Manau, kad nesėkmė buvo užprogramuota iš anksto. Rinkimus laimėjusi Darbo partija susitaikė su antraeiliu vaidmeniu vien tam, kad ją palaikytų tokie politikos mastodontai kaip Algirdas Brazauskas. O jam ir panašiems žmonėms Darbo partija buvo reikalinga, kad pralaimėję rinkimus išlaikytų valdžios struktūrą.
Tokia sąjunga negali ilgai tęstis. Artėjantys savivaldybių rinkimai aiškiai parodys priešpriešą. Jei Darbo partija laimės savivaldybių rinkimus, anksčiau ar vėliau tas pleištas išlys dar labiau.
Socialdemokratai save apgaudinėja. Kad ir kokios rietenos vyktų tarp konservatorių ir socdemų, jie bent jau yra valstybininkai ir politikos profesionalai. O Darbo partija...
A. Brazauskas ir jo aplinka turėjo naivią teoriją: esą kaip jie "suvirškino" socialliberalus, taip "suvirškins" ir Darbo partiją. Įvyko priešingai. Socdemai juk ne jaunėja, o sensta, tačiau Darbo partija - ir jaunesnė, ir energingesnė, ir finansiškai stipresnė. Socdemai bėgdami nuo vilko užšoko ant meškos.
Ar Darbo partijai prognozuotumėte socialliberalų ateitį?
Anksčiau ar vėliau pati Darbo partija pradės skaldytis. Manau, kad ir joje yra padorių žmonių, nebūna, kad visi būtų cinikai ir oportunistai. Ten yra normalių žmonių, kurie nuoširdžiai tikėjo alternatyva.
Tad darnios politinės šeimos artimiausiu metu nebus?
Gali būti tik ilgai besitęsianti parlamentinė krizė. Turėtų prabilti ir prezidentas Valdas Adamkus, tačiau jis turi per mažai galių. Viskas, ką jis turi - tai švari, nesuteršta reputacija, autoritetas. Kai realios galios pasaulyje naudoji tik savo moralinį autoritetą, kiek turėsi šovinių? Jei kaskart rodysi savo gražų veidą - iššaudysi šovinius ir atsibosi visuomenei. V. Adamkus turi per mažai galių.
Tačiau, kaip sakė šaunusis kareivis Šveikas: "Taip nebūna, kad nieko nebūtų". Anksčiau ar vėliau prabils visuomenė, situacija keisis.
Kalbino Denisas NIKITENKA
Dienraštis „Vakarų ekspresas“, www.ve.lt
