Seimo narių veiklą reglamentuojančio Seimo statuto 24 str. numatoma, kad „Seimo narys, išrinktas Seimo Pirmininku arba laikinai einantis jo pareigas, turi sustabdyti savo veiklą Seimo narių frakcijoje“.
Sako nuomonės neišreiškiantis
Vis dėlto kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) į Seimą išrinktas Viktoras Pranckietis – frakcijos posėdžių svečias, nors jų ir nematyti Seimo pirmininko darbotvarkėje.
TV3 žiniose paklaustas apie savo apsilankymus posėdžiuose, V. Pranckietis teigė juose tik klausantis, o savo nuomonės neteikiantis.
„Frakcijoje nuomonės savo per daug neteikiu, tiesiog einu pasiklausyti. Bet bendra nuomonė frakcijoje visada yra formuojama labai demokratiniu būdu, nes dažniausiai dėl įvairių sprendimų būna balsuojama, kaip pasisakyti Seimo salėje“, - TV3 žiniose kalbėjo V. Pranckietis.
LVŽS frakcijos seniūno pavaduotojas Jonas Jarutis mano, kad Seimo pirmininkui apskritai nepalaikyti santykių su frakcijomis neįmanoma bei antrina, kad susitikimuose V. Pranckietis dažniausiai lieka klausytojo vaidmenyje.
„Seimo pirmininkas turi palaikyti ryšį su visomis frakcijomis – ne išimtis ir valdančioji, iš kurios jis yra deleguotas į Seimo pirmininko postą. Negaliu sakyti, kad visuose mūsų susitikimuose būna, bet drįsčiau sakyti, kad daugiau klausosi.
Visi pas mus išsako savo nuomonę svarstomais klausimais, pirmininkas taip pat gali tą padaryti. Bet manau, kad pirmininkas apskritai yra labiau toks žmogus, kuris klausosi ir imasi, o ne apie spaudimą galvoja. Tiesiog jis nori išgirsti savų frakcijos narių nuomonę“, - tv3.lt kalbėjo J. Jarutis.
Statuto nuostata – dviprasmė
Tuo tarpu Vytauto didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas Algis Krupavičius minimą Seimo statuto nuostatą laiko dviprasmiška ir mano, kad Seimo pirmininkui nuo frakcijų visiškai atsiriboti neįmanoma.
„Tai su politine logika yra tam tikrų problemų. Kad Seimo pirmininkas turi būti tarpininkas, kad jis turi stengtis būti objektyvus ir nešališkas – protingas principas. Bet lazdos perlenkimas yra siekis, kad jis apskritai nebeturėtų jokių ryšių su ta frakcija arba parlamentine partija, kuri jį skyrė ir rėmė skiriant į Seimo pirmininko postą“, - tv3.lt kalbėjo A. Krupavičius.
Jo teigimu, su analogiškomis problemomis susidūrė ir buvę Seimo pirmininkai, o klausimas, kiek intensyvūs vieno ar kito politiko ryšiai su viena ar kita frakcija – atviras.
„Seimo pirmininkas neturėtų dirbti su viena frakcija, tai būtų kraštutinumas. Bet kad jis neturėtų jokių ryšių su jį iškėlusia frakcija, tai irgi yra visiška kvailystė. Reikia būtų politiniais stručiais, kišti galvą į smėlį, sakyti, kad viskas yra puiku, mes turime partiniu požiūriu visiškai neangažuotus Seimo pirmininkus – taip nėra, taip nebūna“, - teigė politologas.
A. Krupavičiaus manymu, Seimo pirmininkas turi palaikyti ryšius su parlamentinės daugumos frakcijomis jau vien tam, kad išlaikytų stabilią savo poziciją ir neiškiltų jo atstatydinimo galimybė.
