Daugelis Moldovos piliečių pasisakė už konstitucijos pataisas, tačiau dėl menko rinkėjų aktyvumo provakarietiškoms politinėms jėgoms svarbus referendumas žlugo. EPA-Eltos nuotr.
Žlugus provakarietiškos valdančiosios koalicijos inicijuotam referendumui dėl konstitucijos pataisų, Moldovos komunistai puoselėja planus grįžti į valdžią.
Moldovos gyventojai referendume turėjo nuspręsti, ar šalis turi grįžti prie visuotinių prezidento rinkimų. Dabartinė valdančioji koalicija „Aljansas už europinę integraciją“ parlamente neturi pakankamai balsų, kad be opozicijoje esančių komunistų palaikymo išrinktų naują šalies prezidentą. Nuo praėjusių metų pabaigos, kai valdžią šalyje perėmė proeuropietiška koalicija, Moldovos prezidento pareigas laikinai eina parlamento pirmininkas Michajus Gimpu.
Rinkėjų aktyvumas buvo menkas
Politinė krizė Moldovoje tęsiasi nuo praėjusių metų. Pernai išrinktas Moldovos parlamentas nesugebėjo išrinkti naujo šalies vadovo, o iki tol prezidentu buvęs Vladimiras Voroninas, pasibaigus antrajai kadencijai, atsistatydino lapkričio mėnesį. Nuo to laiko šalies vadovo pareigas laikinai eina parlamento pirmininkas M.Gimpu, o V.Voroninas vadovauja politinei opozicijai, neslepiančiai savo prorusiškų nuotaikų.
Valdančiai koalicijai buvo aišku, kad parlamente jai nepavyks išrinkti provakarietiško prezidento, todėl buvo nuspręsta pabandyti grįžti prie prieš keliolika metų Moldovoje naudotos praktikos ir prezidentą rinkti visuotiniuose rinkimuose. Tačiau tam buvo būtinos konstitucijos pataisos, kurias priimti galima dviem būdais – arba parlamente, už pataisas balsuojant absoliučiai parlamento narių daugumai (o tai neįmanoma dėl komunistų frakcijos pasipriešinimo), arba visuotiniame referendume. Valdančioji koalicija pasirinko antrą kelią. Planas buvo aiškus: pirmiausia referendume nusprendžiama rinkti prezidentą visuotiniuose rinkimuose, tada įvyksta parlamento rinkimai, o po jų – prezidento rinkimai. Visa tai turėjo leisti provakarietiškai koalicijai perimti visą valdžią šalyje ir galų gale įgyvendinti esmines ekonomines ir socialines reformas, būtinas siekiant pagrindinio „Aljanso už europinę integraciją“ dek laruojamo tikslo – Moldovos įstojimo į Europos Sąjungą (ES).
Iš pradžių referendumo perspektyvos valdančiajai koalicijai atrodė labai šviesios – visuomenės nuomonės apklausos rodė, jog net 90 procentų šalies gyventojų palaiko konstitucijos pataisas. Balsuoti žadėjo ateiti apie 70 procentų respondentų. Tačiau kaip tik menkas rinkėjų aktyvumas sužlugdė referendumą. Moldovos vyriausiosios rinkimų komisijos sekretorius Vladimiras Čokanas pirmadienį paskelbė, kad už konstitucijos pataisas pasisakė net 87,5 procento referendume dalyvavusių piliečių, prieš – vos 12,5 procento. Tačiau pats referendumas paskelbtas neįvykusiu, nes jame dalyvavo pernelyg mažai rinkėjų – tik 29,3 procento. O tam, kad referendumas būtų laikomas įvykusiu, jame turi dalyvauti ne mažiau kaip trečdalis registruotų rinkėjų.
Demokratai riejosi, komunistai agitavo
Kas gi nutiko? Kodėl rinkėjų aktyvumas buvo toks mažas? Daugelis apžvalgininkų mano, kad tai lėmė opozicijos susiskaldymas. Lenkų politologas Tomašas Horbovskis tinklalapyje eastbook.eu rašo: „Į valdančiąją koaliciją įeinančios partijos buvo tikros, kad referendumas joms bus sėkmingas. Ir tai lėmė, kad provakarietiškos partijos kiekviena pradėjo savo atskirą politinį žaidimą, užuot vykdžiusios bendrą agitaciją. Koalicijos partneriai pasirengimą referendumui pavertė būsimųjų parlamento ir prezidento rinkimų preliudija ir ėmė konkuruoti tarpusavyje. Liberalų demokratų partijos lyderis šalies premjeras Vladas Filatas paskelbė, kad sieks prezidento posto, o panašių ambicijų neslepiantis Demokratų partijos vadovas Marijanas Lupu pasipiktino savo kolegos pasisakymais ir viešai pareiškė, jog realiai valdančioji koalicija daugiau nebeegzistuoja.“
Kai valdantieji demokratai riejosi tarpusavyje, opozicijoje atsidūrę komunistai vykdė aktyvią propagandą ir ragino rinkėjus boikotuoti referendumą. Buvęs šalies prezidentas V.Voroninas kaltino valdančiuosius visomis įmanomomis nuodėmėmis ir vertė kaltę dėl ekonominės krizės padarinių dabartinei šalies vyriausybei, esą ši nesugeba tvarkyti šalies ūkio, sąmoningai gadina santykius su Rusija. Būtent prorusiškų nuotaikų palaikymas Moldovoje yra V.Voronino ir jo vadovaujamų komunistų politinės veiklos pagrindinis vektorius (pats M.Voroninas yra ruso ir moldavės sūnus, buvo auklėjamas patėvio ruso, aršaus komunisto ir pokarinės prievartinės kolektyvizacijos vykdytojo).
Pralaimėjimas privers valdančiuosius susitelkti?
Komunistų agitacija pasiekė rinkėjų ausis, o valdančiųjų politinių partijų tarpusavio rietenos suerzino daugelį Moldovos gyventojų. Ir štai rezultatas: provakarietiškoms politinėms jėgoms itin svarbus referendumas žlugo.
„Pasirodo, visuomenė mažiau aktyvi, nei mums atrodė“, – sužinojęs referendumo rezultatus skėsčiojo rankomis premjeras V.Filatas. O Moldovoje garsus žurnalistas ir politinis apžvalgininkas Marijanas Tudoras Popesku komentavo įvykius savaip: „Kito referendumo rezultato ir nebuvo galima tikėtis. Tačiau toks rezultatas nerodo visuomenės palankumo komunistams. Veikiau tai nepasitenkinimo dabartine valdančiąja koalicija ženklas.“
Žvelgianti iš šalies akivaizdu, kad Moldovoje į valdžią atėję demokratai pernelyg greitai susiskaldė ir tinkamai neišnaudojo visuomenės jiems duoto šanso iš esmės kita vaga pakreipti šalies politinį kursą. Paskendę tarpusavio rietenose, jie kartoja Ukrainos demokratinių jėgų klaidas. Ten per Oranžinę revoliuciją į valdžią atėjusios provakarietiškos jėgos taip pat nepasinaudojo istoriniu šansu ir dėl tarpusavio nesutarimų leido vietą valdžios olimpe užimti Rusijai palankioms politinėms jėgoms.
Dabar Moldovos laukia įtemptas politinis ruduo. M.Gimpu jau pranešė, kad išankstiniai parlamento rinkimai įvyks ne vėliau, kaip lapkričio viduryje. Belieka tikėtis, kad referendume patirtas pralaimėjimas prablaivys valdančiąją koaliciją ir privers ją sutelkti jėgas. Provakarietiškų partijų laukia nuožmi kova su komunistais, jau trinančiais rankas ir pranašaujančiais būsimą savo pergalę parlamento rinkimuose. Nuo šių rinkimų rezultato priklausys, Europa ar Rusija taps Moldovos užsienio politikos prioritetine kryptimi.
Manvydas VITKŪNAS
