Tokią V. Bako iniciatyvą savo parašais yra parėmę 46 parlamentarai, daugiausia – iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos. Projektą dar pasirašė konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, penki „tvarkiečiai“.
Siūloma, kad laikinoji komisija nustatytų atvejus, „kai palaikant ryšius su grėsmę valstybės interesams galinčiais kelti asmenimis buvo siekta daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką politikams ir (ar) politiniams procesams“, taip pat – „politinių partijų ir atskirų politikų veiklos finansavimo atvejus, galinčius kelti grėsmę valstybės interesams, kai siekta daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką politikams ir (ar) politiniams procesams“.
Seimo nariai dar turėtų nustatyti „grėsmę valstybės interesams keliančius atvejus, kai siekiant paveikti situaciją strategiškai svarbiuose nacionaliniam saugumui ūkio sektoriuose buvo darytas neteisėtas poveikis valstybės institucijoms priimant sprendimus, ar neteisėta įtaka politikams ir (ar) politiniams procesams“.
Siūloma, kad darbą komisija galėtų baigti iki gruodžio 1 dienos.
Anksčiau V. Bakas žurnalistams yra sakęs, kad naują parlamentinį tyrimą išprovokavo atskleisti socialdemokrato Mindaugo Basčio ryšiai su Rusijos energetikos kompanijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu kelia grėsmę šalies saugumui. Dėl to M. Basčiui pradėta apkalta.
Teisėsaugai pateikus įtarimus Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai, nutarta, kad būtina išaiškinti ir galimas neskaidrias verslo įtakas politikams.
Inicijuoti laikinąją tyrimo komisiją turi teisę ne mažiau kaip ketvirtadalis Seimo narių, tai yra ne mažiau kaip 36 parlamentarai. Tokiu atveju Seimas komisiją turi sudaryti artimiausio posėdžio metu.
