Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) aiškinasi, ar buvusio kandidato į prezidentus Petro Auštrevičiaus įkurto fondo lėšos gali būti naudojamos grąžinti jo rinkimų skolas, rašo dienraštis "Lietuvos rytas".
Rinkimuose nesėkmę patyręs Vyriausybės kanclerio pavaduotojas P.Auštrevičius deklaravo likęs skolingas per 700 tūkst. litų. Sekdamas šalies vadovu Valdu Adamkumi, valdininkas po rinkimų įsteigė savo vardo fondą, kuris ir turėtų rūpintis šia skola. Bet kilo abejonių, ar valstybės tarnautojas gali tai daryti.
"Būti išrinktam - privatus interesas. Tuo tarpu fondai prioritetą turėtų teikti viešam interesui užtikrinti", - mano VTEK pirmininkas Algirdas Meškauskas.
A.Meškausko vadovaujama institucija oficialiai kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), Valstybinę mokesčių inspekciją, Registrų centrą prašydama paaiškinti, ar fondų bei asociacijų pajamos gali būti naudojamos privatiems interesams tenkinti, taip pat įvairioms rinkimų kampanijoms remti bei skoloms padengti.
Komisija domisi ir P.Auštrevičiaus fondo įstatais.
"Mūsų supratimu, fondas neturėtų tuo užsiimti, bet norime sužinoti, ką apie tai mano kiti", - sakė A.Meškauskas.
Tačiau komisijos vadovas atkreipė dėmesį, kad registruojant įvairius fondus į jų nuostatus prirašoma įvairių rūšių veikla, kuria vėliau gali būti dangstomasi.
A.Meškauskas pripažino, kad fondą, kuris kaups privačių bendrovių lėšas, įsteigusio P.Auštrevičiaus veiksmuose egzistuoja ir interesų konflikto grėsmė.
Būdamas valstybės tarnautojas jis privalo išvengti įtarimų, jog savo darbe gali siekti naudos jo fondą parėmusiems asmenims.
Komisijos vadovas įžvelgė analogijų tarp P.Auštrevičiaus ir pašalinto prezidento Rolando Pakso, kuris priėmė savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui palankų sprendimą.
"Nors pinigai R.Paksui buvo duoti tiesiai į sąskaitą, o ne per fondą, bet nematau esminio skirtumo. Tiek P.Auštrevičius, kuris užima aukštą postą bei priima tam tikrus sprendimus, tiek prezidentas turi žinoti, kas juos remia, ir tiesioginiame darbe priimdami sprendimus privalo vengti interesų konflikto", - sakė A.Meškauskas.
Abejonių kilo ir dėl prezidento rinkimus laimėjusio V.Adamkaus kampanijos finansavimo.
Svarstoma, ar šio politiko rinkimų štabas nebando slėpti tikrųjų savo rėmėjų.
Kai V.Adamkaus rinkimų štabas pateikė galutinę finansinę ataskaitą, paaiškėjo, jog tarp didžiausių jo rėmėjų yra ir reklamą jo rinkimų kampanijai gaminusi "Media Bridge Vilnius & Co".
Pranešama, kad, jau uždarius banke atidarytą V.Adamkaus specialiąją rinkimų sąskaitą, ši bendrovė jam paaukojo 233 tūkst. litų. Tą pačią dieną šiuos pinigus štabas esą išleido agitacinei medžiagai iš "Media Bridge Vilnius & Co" įsigyti.
Įtariama, kad už šios bendrovės paramos gali slypėti afišuotis nenorintys finansiniai rėmėjai.
Bet V.Adamkaus rinkimų štabas tokius įtarimus kategoriškai neigia.
Rinkimų štabo vairą iš prezidento patarėju tapusio liberalcentristo Dariaus Gudelio jau perėmęs Žilvinas Šilgalis "Lietuvos rytui" teigė, jog V.Adamkaus rinkimų kampanija buvo skaidri.
Jis paneigė informaciją, kad "Media Bridge Vilnius & Co" pavėluotai suteikė paramą V.Adamkui.
Pasak Ž.Šilgalio, 233 tūkst. litų skolą už kandidatui suteiktas paslaugas bendrovė nurašė liepos 20-ąją, kai banko sąskaita dar nebuvo uždaryta.
Ši reklamos agentūra V.Adamkaus štabui paslaugų suteikė beveik už 1 mln. litų.
"Jie gavo iš mūsų daug užsakymų, todėl nėra nieko stebėtina, kad ši įmonė sutiko mus paremti", - aiškino štabo atstovas.
Ž.Šilgalis tikino, jog "Media Bridge Vilnius & Co" šių pinigų jokie paslaptingi finansiniai rėmėjai nepervedė.
"To nebuvo ir negalėjo būti. Tai absoliutus išsigalvojimas. Taip būtų galima įtarti kiekvieną kandidatą rėmusią bendrovę".
Štabo atstovas taip pat teigė, kad kandidatams nedraudžiama priimti nepiniginę paramą. Šiuo atveju "Media Bridge Vilnius & Co" tiesiog nurašė dalį V.Adamkaus rinkimų štabo skolos.
V.Adamkaus rinkimų štabas šią savaitę deklaravo turįs 382 tūkst. litų dydžio skolą.
Ž.Šilgalis tvirtino, kad per pastarąsias kelias dienas skola sumažėjo iki 300 tūkst. litų, tačiau jis negalėjo nurodyti naujų V.Adamkaus finansinių rėmėjų.
Įsiskolinimais šiuo metu rūpinasi V.Adamkaus įsteigtas fondas.
Ž.Šilgalis patvirtino, jog į šį fondą 100 tūkst. litų kandidatui pervedė ir Bronislovo Lubio valdoma "Achemos" grupė.
V.Adamkaus fondas rinkimų kampanijai iš viso skyrė per 420 tūkst. litų. Aukos siekia nuo 5 iki 100 tūkst. litų.
Nugalėtojo rinkimų štabas skolas žada išmokėti iki rugsėjo 1-osios.
Ž.Šilgalis aiškino, jog V.Adamkaus fondo įstatai numato galimybę remti ir kandidatus.
"Pagal įstatymus privalo būti atskleisti tik tie rėmėjai, kurie tiesiogiai perveda pinigus į specialią rinkimų sąskaitą. Tačiau norėdami išvengti galimų interpretacijų mes tuos rėmėjus įvardijome. Nenuslėpėme ir "Achemos". Bet ji rėmė ne prezidento rinkimų vajų, o V.Adamkaus fondą. Toliau jau pats fondas sprendė, kam skirti pinigus", - sakė Ž.Šilgalis.
Po ankstesnių prezidento rinkimų, kuriuos V.Adamkus pralaimėjo, jo štabas buvo likęs skolingas daugiau nei milijoną litų. Šią skolą irgi padengė V.Adamkaus fondas.
VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas pripažino, kad paskui kandidatus besivelkantys skolų šleifai ir įvairūs dovanojimai nėra geri dalykai.
Komisijos vadovo nuomone, būtų idealu, jei rinkimų štabai sugebėtų susitvarkyti finansinius reikalus, kol rinkimų nugalėtojas dar nėra aiškus. Anot Z.Vaigausko, galimus rinkimų kampanijos finansavimo pažeidimus turės nustatyti Valstybinė mokesčių inspekcija.
VRK vadovas neigiamai vertino, kad politikų skolas po rinkimų dengia įvairūs fondai ar visuomeninės organizacijos, kurios gali būti finansuojamos ir valstybės.
Be to, Z.Vaigausko nuomone, negerai, jog skolomis po rinkimų besirūpinantys fondai neprivalo atskleisti finansavimo šaltinių, nes taip negarantuojamas skaidrumas."Tai yra tam tikras gudravimas, nes mes nematome pradinių šaltinių", - sakė Z.Vaigauskas.
Įtarimų sukėlė ir rinkimus pralaimėjusios Seimo narės Kazimieros Prunskienės rinkimų finansinė ataskaita.
Antai politikės rinkimų štabas deklaravo, jog 91 tūkst. litų parėmė Vilniaus gimnastikos mėgėjų sporto klubas.
"Jei turime galimybę, padedame, kas į mus kreipiasi. Geram reikalui pinigų negaila", - sakė aiškino šio klubo, kuris yra pats paramos gavėjas, vadovas Igoris Kotovas.Tačiau šiam asmeniui gali tekti pasiaiškinti, ar nebuvo pažeistas Labdaros ir paramos įstatymas.
Jis numato, jog paramos gavėjai lėšų ir kito turto negali naudoti politinėms kampanijoms finansuoti.
Tarp K.Prunskienės rėmėjų gali būti ir neegzistuojančių bendrovių.
Pranešama, kad jau senokai yra išregistruota 72 tūkst. litų paaukojusi bendrovė "Kolana".
"Esu nustebusi. Mirusios sielos, kurios rodo gyvybę remdamos rinkimų kampaniją, negalėtų egzistuoti. Gal čia įsivėlė kokia klaida? Aiškinsimės", - žadėjo K.Prunskienė.
BNS
