Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija prognozuoja rudenį, per rinkimų kampaniją, atsirasiant naujų pažeidimų formų.
Šiųmetė rinkimų kampanija, dalį žavesio praradusi dėl draudimo per radiją bei televiziją transliuoti partijų vaizdo, garso klipus bei filmukus, „nuskriausta“ ir dar vienu aspektu. Partijos ar jų lyderiai nebegalės, kaip anksčiau, rinkėjams į namus siuntinėti asmeninio pobūdžio laiškų ar atvirlaiškių, rašo pirmadienio „Lietuvos žinios“.
Šių metų balandį įsigaliojo Seimo rinkimų įstatymo pataisos, kurios panaikino galimybę politinėms partijoms rinkimų kampanijos metu įsigyti bendruosius rinkėjų sąrašus, kuriuose pateikiami rinkėjo vardas, pavardė, adresas ir gimimo metai. Tuo ypač džiaugiasi Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI), viena iš tokio draudimo iniciatorių. Patikrinusi, kaip partijos naudojo rinkėjų sąrašus per savivaldybių rinkimus, inspekcija surado daugybę pažeidimų. „Prognozuoju, kad per šią rinkimų kampaniją bus nemažai naujų asmens duomenų naudojimo pažeidimo formų“, - vakar LŽ sakė VDAI vadovas Algirdas Kunčinas.
Sumažės problemų
A.Kunčinas įsitikinęs, kad įstatymo pataisos, uždraudusios partijoms naudotis rinkėjų sąrašais, panaikins daugybę problemų. „Jei dabar kas nors bandys siuntinėti asmeninius laiškus, iš karto turės paaiškinti, kur gavo adresus“, - sakė inspekcijos vadovas. Jis teigė matąs tik vieną legalų kelią, kaip partijos gali siųsti tokius laiškus.
Pasak A.Kunčino, per įvairius partijų renginius galima dalyti skrajutes, kur žmonių būtų klausiama, ar jie sutinka gauti tos partijos politinę reklamą. Jei asmuo nurodytų savo vardą, pavardę, adresą, telefoną ir elektroninį paštą, tai būtų laikoma oficialiu sutikimu - toks laiškas būtų teisėtas. Kiekvienas, gavęs paštu asmenišką kreipimąsi, galės skųstis dėl neteisėto jo duomenų naudojimo.
A.Kunčinas neatmetė varianto, kad rinkėjų asmeniniai duomenys gali būti nutekinti kad ir iš prekybos centrų, prašančių užpildyti įvairias anketas. VDAI vadovas prognozavo, kad per šią rinkimų kampaniją bus nemažai naujų asmens duomenų naudojimo pažeidimų formų, nes partijos ieškos naujų reklamavimosi būdų.
Pasigenda reglamentavimo
Kaip pavyzdį, balansuojantį ant pažeidimo ribos, A.Kunčinas įvardijo Liberalų ir centro sąjungos lyderio Artūro Zuoko balso įrašą, transliuojamą telefonu. VDAI vadovo teigimu, pirmiausia, tai galima traktuoti kaip kišimąsi į žmogaus asmeninį gyvenimą.
„Nors partijos atstovai teigia, kad telefonų numeriai parenkami automatiškai, vadinasi, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimo tarsi ir nėra, tačiau įtarimas, jog jie turi tam tikrą telefoninių adresų bazę, vis dėlto kirba“, - aiškino A.Kunčinas. Pasak jo, skambinti telefonu be jokios atrankos labai brangiai kainuoja, be to, dalis skambučių tenka ne partijos šalininkams, todėl yra tušti. „Šiuo atveju, jei įstatymas ir nepažeidžiamas, kyla abejonių dėl etiškumo. Mano nuomone, telefoninis skambutis - pats šiurkščiausias kišimasis į žmogaus privatų gyvenimą“, - sakė A.Kunčinas.
Jis apgailestavo, kad iki šiol įstatymai nereglamentuoja telefoninių skambučių, pašto bei elektroninio pašto politinės rinkodaros. Akivaizdu, kad pastarąjį politikai dabar ypač aktyviai naudoja politinei reklamai. „Aiškinama, kad adresai renkami interneto tinklalapiuose. Tačiau ten jie skelbiami ne tam, kad būtų naudojami politinei reklamai, o kad galėtų kreiptis žmonės“, - teigė A.Kunčinas.
Praktika įvairi
Europos direktyvos dėl rinkėjų sąrašų nurodo ieškoti subalansuoto varianto, kad būtų apsaugotas ir žmogaus privatumas, ir nenukentėtų politinė agitacija. Pasak Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko Zenono Vaigausko, kai kurių šalių partijos labai aktyviai rinkėjų sąrašus naudoja rinkimų agitacijai.
„Sakyčiau, kad tai yra brandžios visuomenės požymis. Net ir rinkimų dieną partijų atstovai turi teisę eiti pas rinkėjus ir klausti, už ką jie balsuos. Be to, rinkėjai, registruodamiesi rinkimams, nurodo, kokios partijos šalininkai jie yra. Taip yra JAV, Anglijoje, kur yra dvipartinė sistema. Pas mus tai nepriimtina“, - teigė Z.Vaigauskas. VRK vadovas mano, kad partijos savo simpatikų sąrašus gali sudaryti lankydamos rinkėjus namuose, o tuomet, gavusios sutikimą, siųsti jiems agitacinius laiškus.
Vieningos nuomonės nebuvo
Maždaug prieš metus Seime įsiplieskus diskusijai dėl rinkėjų sąrašų naudojimo, vieni politikai aiškino, kad laiškelis, kuriame į žmogų kreipiamasi vardu ir pavarde, nuteikia maloniai, skatina rinkėją balsuoti už dėmesį parodžiusią partiją, nors kiti buvo įsitikinę, kad toks asmens duomenų naudojimas - tikrų tikriausias kišimasis į privatų žmonių gyvenimą. Tačiau visi vieningai sutarė dėl vieno - asmeniniai rinkėjų duomenys turi būti saugomi kur kas griežčiau.
Patikrinti, kaip partijos naudoja bendruosius sąrašus, VDAI paskatino per savivaldybių tarybų rinkimų kampaniją pasipylę sunerimusių ir pasipiktinusių žmonių skambučiai dėl gaunamų individualizuotų agitacinių laiškų. Į rinkėjus kreipdamiesi vardu, partijų lyderiai juose vardijo savo nuopelnus, būsimus darbus ir kviesdavo balsuoti už juos. Tuomet VDAI nustatė, kad partijos nesugebėjo apsaugoti rinkėjų duomenų nuo atsitiktinių asmenų, taip pat sunaikinimo, pakeitimo, atskleidimo ar kokio kito neteisėto tvarkymo.
Kai kurios partijos rinkėjų duomenų sąrašus perdavė firmoms, kurios teikia laiškų siuntimo paslaugas. VDAI vadovas tuomet prisipažino negalįs garantuoti, kad asmeniniai rinkėjų duomenys nebuvo nutekinti suinteresuotiems asmenims. „Žinant turtingo žmogaus pavardę, nesunkiai galima sužinoti ir jo adresą“, - sakė inspekcijos vadovas. Kad partijos negalėtų naudotis rinkėjų sąrašais, pasisakė Seimo Informacinės visuomenės plėtros bei Žmogaus teisių komitetai.
Raimonda Ramelienė
