Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis kreipdamasis į Seimą dėl G.Steponavičiaus neliečiamybės tvirtino, jog parlamentaras su koncerno „MG Baltic“ atstovu R.Kurlianskiu tarėsi dėl neteisėto partijos finansavimo, o balsuodamas dėl koncernui palankių teisės aktų pažemino Seimo autoritetą ir diskreditavo Seimo nario vardą.
Pasak E.Pašilio kreipimosi, 2015 metų spalio 29 dieną G.Steponavičius susitarė su R.Kurlianskiu, kad „MG Baltic“ įmonės perves pinigines lėšas į su Liberalų sąjūdžiu susijusio „Laisvės studijų centro“ ir G.Steponavičiaus paramos fondo sąskaitas, ir taip neteisėtai finansuos Liberalų sąjūdžio veiklą.
Pats liberalas tokius įtarimus kategoriškai neigia.
O Seimo komisija siūlo panaikinti neliečiamybę Liberalų sąjūdžio atstovui Gintarui Steponavičiui, jam prokurorai nori pateikti įtarimus dėl piktnaudžiavimo. Tokį sprendimą komisija ketvirtadienį priėmė vienbalsiai išklausiusi Vilniaus apygardos prokuratūros vadovą Justą Laucių ir patį G.Steponavičių.
Rezoliucijos projektą su siūlymu tenkinti generalinio prokuroro prašymą leisti patraukti G.Steponavičių baudžiamojon atsakomybėn ketvirtadienį planuojama teikti balsuoti Seimui. Tam, kad neliečiamybė būtų panaikinta, už rezoliuciją turi balsuoti ne mažiau kaip 71 parlamentaras.
Klaustukų kyla daug
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų koordinatorius Paulius Murauskas aiškina, kad finansinė parama iš verslo subjektų dažniausiai klausimų kelia daug.
„Politikai turėdami fondus ar viešąsias įstaigas sukuria sau dar vieną interesą, kurį reikia tinkamai valdyti. Jeigu kalbame apie būdus, kaip galima neteisėtai daryti įtaką ar bent sukelti tokią regimybę, tai pirmiausia kalbėtume apie finansinius dalykus. Visi piniginiai pavedimai, ar panaši parama kai kuriais atvejais gali būti laikoma kaip reklama, politinės paramos telkimas. Taip pat yra galimybė domėtis dėl verslo teikiamų paslaugų įkainių. Ar yra taikomos tiems konkretiems fondams nuolaidas paslaugoms. Ar net teikiant jas nemokamai. Tai tokių interesų ir regimybių gali kilti tikrai nemažai“, - pasakoja „Transparency International“ atstovas.
Respublikos prezidentė dar praėjusiais metais teikė įstatymo pataisas, kurios nurodo, kad politikų paramos fondai turi viešinti asmenų, ar juridinių vienetų teikiamą paramą. P.Murauskas jas įvardina kaip vieną iš įrankių.
„Prezidentės pataisos buvo nukreiptos į finansinį tokių fondų ar juridinių vienetų atskaitingumą. Turėtume pamatyti finansines ataskaitas tokių fondų. Jas teikiant laiku, patiems politikams leistų suvaldyti regimybę, kad gali būti daroma įtaka. Tai pateikiant išklotines iš kokių fizinių ar juridinių asmenų yra gautos lėšos. Ir jas padarant viešai prieinamas. Tai turėtų būti tinkamas įrankis. Nes G.Steponavičiaus atveju, ataskaita buvo paviešinta tik pradėjus domėtis žiniasklaidai. Panašu, kad konkrečių kliūčių teikti tas ataskaitas ir dabar nėra“, - situaciją vertina P.Murauskas.
Politikų paramos fondai – situacija prasta
Paulius Murauskas taip pat teigia, kad po to, kai pernai buvo peržiūrėti visi politikų turimi paramos fondai, buvo pastebėta sisteminių grėsmių.
„Praėjusiais metais mes pažiūrėjome, kiek yra tokių fondų, kuriuos valdo politikai. Praėjusiais metais buvo 14 tokių fondų. Ir įžvalgos tikrai nebuvo geros. Apie daugumą tokių fondų mes nežinome beveik nieko, 8 fondai net neturėjo internetinio tinklalapio. Tai mes tik žinome, kad toks juridinis vienetas egzistuoja ir parlamentaras turi kažkokį ryšį. Bet mes nežinome, ką veikia, kokie interesai, nei kas jį remia. Tokia nežinia ir kelia klausimus didžiausius“, - teigia P.Murauskas.
Visgi, „Transparency International“ atstovas tikina, kad uždrausti juridiniams asmenims remti nevyriausybinį sektorių nėra protinga. Užtektų skaidrių finansinių ataskaitų pateikimo.
„Apskritai tai būtų keista kalbėti apie draudimus verslui remti nevyriausybinį sektorių. Čia reikėtų kalbėti ne apie draudimus, bet apie tinkamą atsiskaitymą už savo veiklą. Gerojo valdymo klausimai fondams, viešosioms įstaigoms yra esminiai - ar mes žinome, kokie yra strateginiai tikslai, kas yra valdyboje, kokius interesus gali turėti valdybos nariai ir jau minėtos finansinės ataskaitos. Nes jos yra įtakos darymo pamatas“, - sako P.Murauskas.
Anot pašnekovo, liberalo G.Stepinavičiaus atvejis yra geras pavyzdys kaip glaudžiai susiję yra politikų ir verslo santykiai. „Geras požymis yra tai, kad G.Steponavičius yra nusiteikęs panaikinti savo imunitetą ir apdaryti viską, kas yra jo rankose, kad teisėsauga galėtų dirbti. Būtent tai yra standartas, kurio turėtų laikytis visi parlamentarai“, - tv3.lt naujienų portalui sako pašnekovas Paulius Murauskas.
Partijos įsiskolinimams padengti?
Prokuroras Evaldas Pašilis Seime įvardino, kokiomis sumomis buvo remiamas su liberalu Gintaru Steponavičiumi susiję paramos fondai.
„Tuomet 2016 metų sausio 11 dieną G.Steponavičius su R.Kurlianskiu aptarė neteisėto Liberalų sąjūdžio finansavimo detales, paprašė ir susitarė, kad tam tikslui R.Kurlianskis duos nurodymą iš koncernui „MG Baltic“ įmonių sąskaitų pervesti 10 tūkst. eurų į viešosios įstaigos „Laisvės studijų centras“ sąskaitą, taip pat – 5 tūkst. eurų į G.Steponavičiaus paramos fondo sąskaitą, o taip pat 5 tūkst eurų į specialią rinkiminę G.Steponavičiaus sąskaitą“, – teigė E.Pašilis.
Pasak prokuroro, vasarį 10 tūkst. eurų iš koncerno „MG Baltic Media“ sąskaitos sulaukė „Laisvės studijų centras“, o 5 tūkst eurų – G.Steponavičiaus paramos fondas.
„R.Kurlianskiui atlikus šiuos veiksmus G.Steponavičius gavo kitokios asmeninės ir turtinė snaudos – buvo neteisėtai finansuojama Liberalų sąjūdžio veikla“, – pabrėžė E.Pašilis.
Prokuroro teigimu, „Laisvės studijų centrui“ skirti 10 tūkst. eurų buvo panaudoti „įsiskolinimams už Liberalų sąjūdžio veiklos viešinimą ir politiko G.Steponavičiaus žinomumo didinimą skirtam projektui „Pilietiškumo pamokos Lietuvos mokyklose“ padengti“.
Paramos fondui skirti 5 tūkst. eurų, pasak prokuroro kreipimosi, buvo panaudoti į Seimą 2016 metais kandidatavusio G.Steponavičiaus „veiklos viešinimui skirtiems renginiams finansuoti“.
14 politikų paramos ir labdaros fondų
Pernai nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyrius atliko Seimo narių labdaros ir paramos fondų veiklos stebėjimą. Aštuoni iš 14-os su Seimo nariais susijusių labdaros ir paramos fondų neturi nei interneto svetainės, nei yra užsiregistravę neseniai šios organizacijos įkurtame nevyriausybininkų registre „NVO Atlasas“.
Tarp tokių fondų – buvusio „tvarkiečio“ Remigijaus Ačo Šiluvos piligrimų kryžių kelio paramos fondas ir Remigijaus Ačo labdaros ir paramos fondas, „darbiečio“ Valentino Bukausko, buvusio premjero socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus labdaros ir paramos fondai.
Duomenų apie veiklą nepateikia ir buvusio Seimo nario, „darbiečio“ Vydo Gedvilo labdaros ir paramos fondas, „Tvarkos ir teisingumo“ nario Remigijaus Žemaitaičio labdaros ir paramos fondas. Viešai detalesnė informacija neprieinama ir apie labdaros ir paramos fondą „Mes drauge“, kurio narė yra konservatoriaus Andriaus Kubiliaus žmona Rasa Kubilienė, bei Lietuvos žydų kultūros palikimo paramos fondas, kurio vienas iš dalininkų yra konservatorius Emanuelis Zingeris.
Praėjusiais metais, atliekant teisėsaugos tyrimą dėl politinės korupcijos, kuriame buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis įtariamas 100 tūkst. eurų vertės kyšio paėmimu iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurliansko. Tą kartą kratos buvo atliktos Seimo nario, Liberalų sąjūdžio atstovo Gintaro Steponavičiaus paramos fondo vadovo Vytauto Toleikio namuose.
