Politikos vyrams pražydus, jų žmonos turi suskleisti visas žiedlapių klostes iki beviltiško padorumo...
Sveikos, rinkėjos. Na, kokio gėrio prisirinkote? Rudens lapų, „univerkės“ skolų? Et, viskas nublanksta prieš Didžiuosius rinkimus, į kuriuos sekmadienį traukė visa tauta. Pirmadienį tauta juokėsi. Antradienį - vis dar. O man ir šiandien tebėra juokinga. Linksmas, gražus bus Seimelis! Daug naujų kostiumų. Ir suknelių, - politikų žmonos juk ne kokios Džiuginėnų pelės. Turės puoštis! Ir puošis. O po atlasais ir perlais verks širdis. Vai vai kaip nelengva būti politiko žmona.
Būti politiko žmona
Tiesą sakant, parašiau ir pagalvojau: ko čia dabar vaitoju? Ar aš žinau, ką reiškia būti politiko žmona? Ar man teko ši patirtis? Kažkada turėjau progos būti politiko meiluže. Bet ir tos neišnaudojau...
Apie politikų žmonų dalią žinau tik iš nuogirdų. Brėžiniai - standartiniai. Vyras, nešinas savo politpopierių prigrūstu portfeliu, rytą išeina - nakčia grįžta. Išgeria raminamųjų, apsikabina pagalvę ir labanakt.
Pasimylavimai - tik per šventes ir atostogas. O kitu metu visą jo energiją sugraužia susitikimai su koalicijų partneriais, partijų vadais, prezidentais, rinkėjais, ambasadoriais, žurnalistais, verslininkais ir kitais golfo ar teniso žaidėjais. Na, dar vyksta susitikimai (arba susitikinėjimai) su sekretorėmis. Tos visada gauna dėmesio. O tu - tik žmona. Liūdna? Nusipirk naują suknelę.
Kas pamena suknelę?
Bėda, kad tavo suknelių - tegul pačių pačiausių - po kelerių metų niekas neprisimins. O vos pagarsės kokia nors vyro meilužė, jos tualetai ilgai liks akyse.
Kas gi pamiršo mėlynąją Monicos Lewinsky suknelę su baltomis dėmėmis, įgytomis Oraliniame kabinete? O kas prisimena, kokį kostiumėlį vilkėjo Hillary Clinton per 2000-ųjų sutikimą?
Man asmeniškai visai nepatinka, kaip rengiasi ponia H.C. Sakyčiau, jos apranga apgailėtinai nuobodi. Kita vertus, ji visada buvo ir bus tikros ledi pavyzdys. Juk galėjo viešai apverkti savo vyro neištikimybę, įgrūsti į dantis tam nedorėliui skyrybų dokumentus, o paskui paleisti į prekybą savo vardo rankines ir gyventi iš pelno.
Bet ne - Hillary liko išdidi Baltųjų rūmų dama. Geroji fėja, neišlupusi vyrui dantų už tai, kad jis savo cigarą mirkė toli gražu ne konjake. Ledi Clinton pati sukando dantis ir liko balne. Ne Misionieriaus, o Raitelės poza...
Ištransliuoti ragai
Jeigu mano Princas, neduokdie, kada nors sugalvotų veržtis į politiką, o dar baisiau - taptų kokiu nors labai svarbiu šulu, aš jam iškelčiau griežtas sąlygas: prieš bet kokio kalibro lytinius santykius su pašalinėmis koketėmis privalu reikalauti jų, kad pasirašytų tylėjimo sutartį, kurios kaina - brangesnė už liežuvį.
Antraip jam - galas. Ir jo galui - taip pat. Jau aš tai nesileisčiau žeminama visais ruporais: „Vyras įstatė ragus/ iškeitė žmoną į penkiolika metų jaunesnę referentę/ sutuoktinę paliko džiūti be kūniškos meilės...“
Žinoma, kol kas aš - jokia sutuoktinė. Mano statusas - lygiai toks pat „koketiškas“. Bet viliuosi, kad, patraukęs parlamento link, Princas būtinai mane vestų, nes šeiminė padėtis per rinkimus turi šiokios tokios vertės.
Klysti negalima
Man atrodo, būti politiko žmona velniškai sunku. Nebegali garsiai nusičiaudėti, ką jau kalbėti apie kitus veiksmus. Jokių vakaronių kazino! Jokių šiauštų šukuosenų! Jokių mini-bikini. NE drąsioms iškirptėms. Šampano fiestos? Pamiršk. Ramesni vakarėliai su draugėmis? Būk atsargi, neatvirauk. Dvi taurės vyno - daugiausia.
Sekmadieniai - bažnyčioje, laisvalaikis - labdaros organizacijose. Jokių slidesnių sprendimų. Eisi mokytis šokti - įtars romanu su jaunesniu partneriu. Išskrisi savaitgaliui į Milaną - pasklis kalbų apie krizę šeimoje. Sudaužysi automobilį - bus pasiūlytas toksikologijos centras.
Negalima klysti - pakenksi vyro karjerai. Jis pripažintas svarbesniu. Jis diktuoja žaidimo taisykles. Ir net jei namie pataikauja, esą viskas priklauso nuo tavęs, iš tikrųjų tavo rankose tik elektros skaitiklio rodmenys ir telefonas, kuriuo prireikus gali išsikviesti šeimos gydytoją...
Įtikinamai nupiešiau? Pati beveik įtikėjau. O realiai gal ne taip viskas? Ai, leiskite pafantazuoti. Ne kasdien susirūpinu politikų žmonomis...
Valstybės naujienos
Šią savaitę esu priversta gilintis į politiką. Princas sekmadienį įmetė savo balsus į balsadėžę ir išskrido į Suomiją (žadėjo pasišnekėti su Kalėdų Seniu apie mano kailinius). O dabar kasdien skambina ir prašo nuodugniai papasakoti, kas vyksta valstybėje. Tai ir pasakoju, net jei nieko labai naujo mūsų apkasuose nevyksta.
Tiesa, vakar turėjau džiugią žinią: viena po kitos pagimdė mano šaunuolės - Raselė ir Joana. Tai ne iš politikos sektoriaus, bet vis vien.
„Kas naujo?“ - paskambinęs paklausė Princas. „Joana pagimdė dukrą, o Raselė – sūnų“, - raportavau. „O! Super“, - atsakė Princas ir ragelyje įsivyravo tyla. Po akimirkos jis pradėjo juoktis: „Galiu pakartoti: „O! Super!“ Iš tikrųjų nelabai turiu ką tau pasakyti. Šiaip paskambinau. Čia lyja - nėra ką veikti. Sėdžiu viešbutyje. Gal tu turi ką papasakoti?“
„Pats sakei - lyja. Galime pasišnekėti apie orą“, - nusijuokiau jam atgal. „Tikrai žinojau, kad taip pasakysi“, - šypsojosi jis.
Nušalusios rožės
Man patinka kalbėtis. Kad ir visiškai apie nieką: orą, jūrą, draugių vaikus, draugių vyrus, koncertus, vakarėlius, partijų dėliones Seime. Esu įsitikinus, kad kalbėtis su savo žmogumi - svarbu. Apie ką - jau ne tiek svarbu.
Įdomu, o nusivarę nuo kojų politikai randa laiko išklausyti savo žmonų godas apie nušalusias rožes sode ar vėjo išvaikytas lapų krūvas? Ar šios stengiasi juos apsaugoti nuo mažiau svarbių kasdienių rūpesčių?
Labai labai noriu tikėti, kad tokių porų, kuriose vienas - didelis tūzas, o kita – „čirvų“ dama ir tiek, santykiuose vis vien lieka normalių žmogiškų „ak“ ir paprastų, netarptautinio lygio „oi“. Noriu manyti, kad ir po rinkimų lieka šilumos, abipusio girdėjimo, dėmesio, kvapo, atjautos, supratimo ar pagaliau sekso.
Gerbiamieji kaklaraiščių ryšėtojai, branginkite savo uostus ir užutekius. Mylėkite savo žmonas. Būkite joms geri. Nes ir jos dėl jūsų - geros. Bent kitiems matant - apgailėtinai geros, nors kitąsyk taip norėtų pakilnoti sijoną, sutraukti dūmą ant rotušės laiptų ar pasiųsti ką nors po velnių.
