Konservatorius Stasys Šedbaras ir socialdemokratas Julius Sabatauskas teisme sakė, kad paskelbus referendumą su pertrauką pirmą ir antrą dieną balsuosiantys piliečiai turės nevienodas sąlygas, be to, bus pažeistas nepertraukiamumo principas.
S. Šedbaras sakė, kad Konstitucijos kūrėjai referendumui suteikė „ypatingai svarbią vietą“, o dėl to reikia laikytis įprastos jų tradicijos.
Visi referendumai Lietuvoje iki šiol vyko vieną dieną, išskyrus dvi dienas iš eilės vykusį balsavimą dėl narystės Europos Sąjungos.
„Ar vieną dieną, ar dvi dienas iš eilės vyko referendumas, jis įvyko, jeigu tai buvo svarbus klausimas ir jeigu su tauta buvo aiškiai kalbama“, – tvirtino parlamentaras.
Pasak jo, referendumas su dviejų savaičių pertvarka rodytų, kad jo organizavimui ir tautos valios nustatymui skiriama ne tokia didelė reikšmė.
„Koks tada būtų tokio balsavimo būdo skirtumas nuo balsavimo parlamente?“, – kalbėjo S. Šedbaras.
J. Sabatauskas teigė, kad referendumo procedūros turi būti „aiškios ir skaidrios“, kad pareikšta tautos valia nekiltų abejonių.
„Kas atsitinka, kada padaroma pertrauka? Ar draudimas agituoti galioja? Galioja. Kaip užtikrinti tokio draudimo įgyvendinimą praktikoje?“, – kalbėjo politikas.
„Kas vyks tas dvi savaites iki kito balsavimo dienos? (...) Nebegalėsi sustabdyti socialinės medijos, nei „Instagramo“, nei feisbuko, nei „Youtube“, kur nuomonę gali reikšti kiekvienas pilietis. Tai bus masinė agitacija, vienaip ar kitaip“, – pridūrė jis.
Socialdemokratas taip pat pareiškė, kad valdančiųjų sprendimas referendume sąmoningai siekti didesnio aktyvumo rodo, jog siekiama ne išsiaiškinti tautos valią, o bandoma pasiekti norimą rezultatą.
Konstitucija referendumo trukmės nenusako
Valdančiųjų „valstiečių“ atstovė, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė pabrėžė, kad pati Konstitucija nenusako, kiek laiko turi vykti referendumas.
Ji tvirtino, kad todėl abejonės dėl referendumo trukmės ar pertraukos kyla ne iš Konstitucijos normų, o ankstesnių referendumų organizavimo praktikos ir patirties.
Politikė pabrėžė, kad tikslą referendumo trukmę šiandien nusako tik Seimo nutarimai dėl jų paskelbimo.
„Keltinas klausimas, (...) ar tradiciją ir referendumo nepertraukiamumo principą formuojantis žemesnės teisinės galios aktas – Seimo nutarimas – yra pakankamas suformuoti konstituciniam principui“, – kalbėjo A. Širinskienė.
„Valstietė“ taip pat atmetė opozicijos argumentus dėl to, kad referendumo su pertrauka atveju piliečiai turės nevienodas sąlygas.
Pasak jos, šiandieninėje visuomenėje nevienodos sąlygos teoriškai sudaromos ir tuo atveju, jeigu referendumas vyksta viena dieną.
„Natūralu, kad informacijos, įvairių pasisakymų net tada, kai referendumas vyksta tą pačią dieną, yra labai daug“, – kalbėjo parlamentarė.
Ji taip pat tvirtino, kad šalies institucijos turės galimybę dvi savaites saugoti pirmą referendumo dieną balsavusių žmonių biuletenius.
