Naujausiame „Balsas.lt savaitės“ numeryje žurnalisto pasakojimas apie tai, kad kai kuriems Seimo nariams atrodo, kad prasilošti ir tapti psichologiniu ligoniu žaidžiant lošimų automatais yra geriau negu sukant ruletę.
Nepilnamečiai neapsaugoti
Lietuvos lošimo operatorių asociacijos (LLOA) administracijos direktorius Edgaras Kriukonis perspėjo, kad lošimų salonuose, kuriuose stovi B kategorijos automatai, gali lankytis ir nepilnamečiai. Nors oficialiai tokiais automatais galima lošti nuo 18 metų, nėra garantijų, kad jais nesinaudoja pilnametystės nesulaukę asmenys. Į kazino įleidžiami žmonės nuo 21 metų.
E. Kriukonis pateikė ir Klaipėdos priklausomybės ligų centro atliktą tyrimą, kuriame nurodoma, kad riboto lošimo automatais žaidžia asmenys, turintys mažesnes pajamas, tačiau praloštos sumos paprastai turi tokį pat poveikį kaip asmenims, lošiantiems iš didelių sumų. Pasak psichologų, galimybė lošti iš nedidelių sumų ypač traukia nepilnamečius. „Sunkmečiu mažėja restoranų, sporto klubų, kazino pajamos. Tačiau lošimo automatų salonai klesti, žmonės čia palieka paskutinius pinigus“, – tikino E. Kriukonis.
LLOA administracijos direktorius B kategorijos lošimų automatų verslo nuosaikumą ginčijo tuo, kad tokiuose salonuose gali lankytis ir probleminiai bei patologiniai lošėjai. Esą žmogus, užpildęs prašymą neleisti jam lošti, į kazino įleistas nebebus, tačiau gali nueiti į bet kurį B kategorijos automatų saloną – juose lošėjai netikrinami.
Aukų būtų mažiau
Bendrovė „Olympic Casino Group Baltija“, kuriai priklauso ir kazino, ir lošimų automatų salonai, prieš porą metų oficialiai kreipėsi į Valstybinę lošimų priežiūros komisiją (VLPK) ir pateikė siūlymų, kaip galima sumažinti patologinių lošėjų galimybes patekti į lošimų organizavimo vietas (lošimo namus ir lošimo automatų salonus).
Kreipimesi pabrėžiama, kad B kategorijos automatų salonai, priešingai nei kazino, netaiko privalomosios lankytojų registracijos. Todėl patologiniai lošėjai, net pateikę prašymus neleisti lošti, B kategorijos automatų salonuose lankosi netrukdomi ir gali realizuoti patologinį potraukį lošti. Kazino prašė VLPK pagalbos siekiant lošėjų apsaugą įteisinti įstatymu, nes pastangos apsaugoti lošėjus esą bus veiksmingos tik tuo atveju, jei reikalavimų privalės laikytis visi lošimų organizatoriai – B kategorijos automatų salonai taip pat.
„Jei B kategorijos automatų salonai laikytųsi tokių skaidrumo, saugumo ir socialinės atsakomybės standartų, kokių laikomės mes, prasilošusiųjų Lietuvoje būtų kelis kartus mažiau“, – teigė bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ generalinis direktorius Saulius Petravičius.
Aktyviai priešinamasi
„Asmenys, norintys žaisti B kategorijos automatais, nėra registruojami nė vienoje Europos Sąjungos šalyje, nes čia nėra pinigų plovimo pavojaus. Kodėl mes turėtume išradinėti dviratį? Lošėjų registravimas taikomas dėl pinigų plovimo direktyvos. Jis taikomas lošimo namams, nes ten galima išlošti didžiules sumas. Žaidžiant B kategorijos automatais galima išlošti 200 litų vienkartinį laimėjimą, jei pastatysi vieną litą. Jokio pinigų plovimo pavojaus“, –siūlymui apsaugoti žmones nuo traukos lošti priešinosi Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos (NLŽVA) valdybos pirmininkas, B kategorijos lošimo automatų bendrovės „Tete-a-tete“ direktorius Samoilas Kacas.
Verslininkas teigė, kad į patalpą, kur stovi lošimo automatas, gali užeiti bet kas − kaip ir į barą, kur prekiaujama alkoholiu. „Tačiau nepilnamečiui alkoholis bare nebus parduotas, taip pat jam nebus leista lošti“, – tikino S. Kacas.
Kazino atstovai stebėjosi tokiais S. Kaco palyginimais. Jei blogai, kai nepilnametis ar mažametis gali sėdėti bare ir stebėti girtaujančius suaugusiuosius, negi gerai, kad jis gali stebėti lošiančiuosius? Nesubrendusiam žmogui taip demonstruojamas tam tikras „normalios“ elgsenos modelis, rodomas neva sektinas pavyzdys.
S. Kacas ypač pabrėžė tėvų vaidmenį saugant vaikus nuo lošimų.
Kam naudinga plėtra?
Kazino atstovų teigimu, daugelis azartinių lošimų gerbėjų įprotį lošti išsiugdo būdami jauno amžiaus – iki 21 metų. „Ne kartą paitaikė atvejų, kai jaunuolis ateina tą pačią dieną, kai jam sukanka 21-eri, rodo pasą ir sako: „Na, ir kaip man dabar uždrausi lošti?“ Žinoma, neuždrausime. Tačiau toks elgesys rodo, kad įprotis lošti jau suformuotas, o esant tokio jauno amžiaus žaisti įmanoma tik vadinamajame nuosaikiame azartinių lošimų verslo segmente – B kategorijos automatais“, – kalbėjo vienas kazino verslo atstovų.
Politikai taip pat pasiryžę griežtai riboti kazino, bet ne lošimo automatų salonų veiklą.
Lietuvos lošimo operatorių asociacija mano, kad Seimo nario Jurgio Razmos įregistruotos neva lošimo namų ir lošimo automatų salonų plėtrą ribosiančios Azartinių lošimų įstatymo pataisos iš tiesų skatina lošimo automatų salonų tinklo plėtrą.
Norima padaryti, kad vieni lošimo namai turėtų tekti ne mažiau kaip 200 tūkst. gyventojų, o vienas lošimo automatų salonas galėtų steigtis ten, kur gyvena vos 30 tūkst. gyventojų.
J. Razma teigė, kad siūlymas dar nesvarstytas. „Jis taip kažkur ir dūla. Tiesą sakant, net siūliau visus lošimo namus iškelti už miesto, kad žmonės, kurie labai nori lošti, turėtų ten nuvykti, o ne būtų gundomi ant kiekvieno kampo“, – kalbėjo R. Razma.
Lietuvos lošimo operatorių asociacija priešinasi ir kito Tėvynės sąjungos atstovo Manto Adomėno Seimui pateiktai naujai Azartinių lošimų įstatymo pataisai, siūlančiai sustabdyti naujų azartinių lošimų vietų steigimą.
Šią pataisą itin džiugiai sutiko S. Kaco vadovaujama automatų salonams atstovaujanti NLŽVA. Iš esmės ši pataisa atitinka J. Razmos siūlytąją – Seime bus svarstoma dėl Azartinių lošimų įstatymo nuostatų, ribojančių vietas, kuriose gali veikti lošimų įstaigos.
Paklaustas, kodėl siekiama tokių įstatymo pataisų, M. Adomėnas žodžių netaupė. „Pataisos būtų instrumentinė priemonė, parengta remiantis rinkos stebėseną. Dabartinis Azartinių lošimų įstatymas gina ne visuomenės, o lošimo operatorių interesus. Pagal galiojantį įstatymą nėra jokios lošimo vietų plėtros koncepcijos“, – aiškino M. Adomėnas.
Paklaustas, kodėl pagal šias pataisas lošimo automatų salonų galėtų būti pristeigta dar daugiau, o tam tikras skaičius kazino turėtų būti uždarytas, M. Adomėnas netikėtai prisiminė dalyvaująs Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje ir nutraukė pokalbį.
Daugiau apie tai žiūrėkite laidoje „Balsas.lt televizija“, šį pirmadienį 20.30 val. TV3 kanalu.
TIK FAKTAI
Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos duomenimis, per pirmąjį 2009 metų ketvirtį gauti 106 nauji prašymai neleisti lošti. Tai patvirtina ir tęsia praėjusių metų tendencijas − pernai prašymų padvigubėjo nuo 422 iki 833.
Užėjus norui lošti, patologiniai lošėjai jaučia vidinį nerimą, juos kankina nemiga, prakaitavimas, galvos skausmas, krečia drebulys. Kad patenkintų savo poreikį lošti tokie žaidėjai yra pasiryžę viskam: į lošimo vietas pirmiausia jie suneša viską, ką turi namuose, tuomet skolintą, o vėliau ir vogtą turtą.
Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija yra nuosaikesnių, nei lošimo namuose (kazino) siūlomų, azartinių lošimų ir žaidimo operatorių, lošimo įrangos gamintojų atstovų bei įmonių, užsiimančių lošimo įrenginių remontu ir priežiūra, nevyriausybinė organizacija, įkurta 1994 metais. Jos atstovas spaudai − aktyvus Piliečių santalkos narys Liutauras Ulevičius.
B kategorijos lošimo automatu lošiama žetonais arba grynaisiais pinigais (monetomis). Laimėjimas išmokamas pinigais arba žetonais. Maksimalus vieno lošimo laimėjimas yra 200 litų.
A kategorijos lošimo automatu žaidžiama tik žetonais ir laimėjimas išmokamas žetonais. Maksimalus lošimo laimėjimas yra neribojamas.
A kategorijos lošimo automatų laimėjimų fondą turi sudaryti ne mažiau kaip 90 proc., o B kategorijos lošimo automatų – ne mažiau kaip 80 proc. visos įmokų sumos.
