Šį penktadienį Seimo Europos reikalų komitetas ketina priimti galutinį sprendimą, ar Lietuvai reikalingas referendumas Ignalinos atominės elektrinės (IAE) veiklai pratęsti, tačiau jau dabar Seimo nariai į šią iniciatyvą žiūri skeptiškai, ir retas kuris tiki jos realumu.
Komitetas laukia iš Seimo teisininkų oficialios nuomonės, kuris referendumas - privalomasis ar konsultacinis - būtų palankesnis Lietuvai, ir kokios galimos tokio referendumo pasekmės - ar jo rezultatas bus privalomas įgyvendinti.
Kaip portalui „Balsas.lt“ sakė Tėvynės sąjungos frakcijos lyderis Andrius Kubilius, svarstymus dėl referendumo IAE veiklai pratęsti planuojama užbaigti šį penktadienį, gavus išvadas dėl referendumo atitikties Konstitucijai ir tarptautinei teisei. „Penktadienį <...>, gavę visų pirma teisininkių išvadas, bandysime toliau tartis“, - sakė Seimo opozicijos lyderis.
Buvo kreiptasi į Vyriausybę, kad ši pateiktų savo poziciją dėl referendumo rūšies bei aiškų planą, kaip ir kada turėtų baigtis Lietuvos ir Europos Sąjungos (ES) techninės konsultacijos dėl IAE veiklos ateities.
Ar suspėsime į traukinį?
Lietuva norėtų pratęsti Ignalinos atominės elektrinės darbą, nes naują jėgainę ketina pasistatyti tik maždaug po dešimtmečio, o Ignalinos jėgainę planuojama visiškai sustabdyti 2009-ųjų pabaigoje.
Kadangi tam, kad IAE veikla būtų pratęsta, turi pritarti visos Europos Sąjungos šalys, o tokioms procedūroms laiko liko nedaug, referendumo „būtinybės“ klausimas lieka neaiškus. A. Kubilius tikina, jog komitete bus nagrinėjama, ar tokio referendumo mūsų šaliai iš viso reikia. „Teisingai keliate klausimą, <...> tai irgi bus svarstoma, kokią reikšmę turės referendumas, kaip jį toliau turėtume traktuoti“, - teigė Seimo narys.
Socialdemokratų frakcijos narys Algimantas Salamakinas pripažįsta, jog klausimas, ar visos ES šalys suspės pritarti, kad būtų pratęsta IAE veikla, yra gana keblus. Nepaisant to, jo nuomone, reikia derėtis „net ir turint tik 2 procentus tikimybės“.
Paklaustas, kiek realu, jog po įvykusio referendumo jėgainės veikla bus pratęsta, turint omenyje, jog šiam sprendimui turi pritarti 27 ES šalys, o laiko liko nedaug, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Petras Auštrevičius sako, jog pavykęs referendumas dėl IAE veiklos pratęsimo būtų „argumentas į mūsų, o ne į ES kišenę“, padėsiantis toliau kalbėtis su ES. „Laiko galbūt ir užtektų“, tikino Seimo narys.
Nerimą, jog IAE veiklos pratęsimui turi suspėti pritarti visos ES šalys, frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narys Valentinas Mazuronis vadina mitu. „Manyčiau, kad tai mitas <...> Mes nekalbame apie tai, kad Lietuva atsisako uždaryti antrą bloką, mes kalbame apie tai, kad Lietuva turėtų galimybę uždaryti jį šiek tiek vėliau“, - teigė Seimo narys.
V. Mazuronio nuomone, teiginiai, esą 27 valstybės turi pritarti IAE veiklos pratęsimui, „ne visai atitinka tikrovę“.
Referendumas – populizmo apraiška?
Kaip portalui „Balsas.lt“ teigė P. Auštrevičius, referendumo sėkmė priklauso nuo to, kaip bus formuluojamas klausimas. Anot jo, iki šiol siūlytos klausimo formuluotės „neatskleidžia esmės“ ir nesudaro galimybės piliečiams susidaryti aiškaus vaizdo, kokiais kaštais siekiama tikslo.
Tačiau koks klausimas referendumui būtų tinkamas , P. Auštrevičiaus sakė dar nesvarstęs. „Kol kas nekėliau sau tokio klausimo, bet apytiksliai galėtų skambėti, ar Lietuvos piliečiai sutiktų, kad esami susitarimai su ES būtų peržiūrėti, įvertinant galimybę, kad IAE laikinas pratęsimas galėtų reikšti tam tikros finansinės paramos iš ES praradimą“, - sakė P. Auštrevičius.
Tuo tarpu A. Salamakinas teigė, jog surengti tokį referendumą nėra prasminga. „Žinant, kiek ateina žmonių į Seimo ir savivaldybių rinkimus, tai šis referendumas bus paskelbtas neįvykęs“, - sakė A. Salamakinas. Kaip portalui „Balsas.lt“ sakė A. Salamakinas, politikai turi imtis derybų Briuselyje, o ne rengti referendumą.
A. Salamakino teigimu, politikai imasi referendumo iniciatyvos žinodami iš anksto, kad jis bus žlugęs. Taip, anot jo, yra elgiamasi dėl artėjančių Seimo rinkimų „Artėja rinkimai, kiekviena partija bando save parodyti, kokie jie kovotojai“, - sako Seimo narys.
V. Mazuronis irgi prižįsta, kad pagal Lietuvos referendumo įstatymą tikėtis, jog referendumu bus gautas teigiamas atsakymas, „praktiškai neįmanoma“.
Dėl to, anot V. Mazuronio, prieš organizuojant tokius referendumus pirmiausiai būtina sutvarkyti referendumo įstatymą. Nepaisant kliūčių, V. Mazuronis sako, kad surengti tokį referendumą yra prasminga. „Prasmę aš matau, <...> tik gauti teigiamą referendumo atsakymą yra nedidelė tikimybė“, - sakė politikas.
O Salamakinas sako, kad rengti patariamąjį referendumą nėra prasminga. Viena vertus, „ne tas objektas“, dėl kurio reiktų rengti referendumą, antra vertus, toks referendumas būtų absoliutus laiko ir pinigų švaistymas. „Kaip įtikinėsime žmonės, kad jie ateitų balsuoti?“, - svarstė A. Salamakinas.
Europos teisės departamento generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas komitete irgi klausė, ar yra oficialiai sumodeliuotos pasekmės, kas bus po referendumo, kurio metu šalies gyventojai išreikš vienokią ar kitokią nuomonę.
D. Kriaučiūnas irgi tvirtino, kad vietoj privalomojo referendumo rengiamas konsultacinis problemos neišspręstų.
Kaltino veidmainiškumu
Tuo tarpu vienas iš referendumo iniciatorių, piliečių mėginusių surinkti parašus grupės koordinatorius, Lietuvos socialdemokratų sąjungos (LSDS) lyderis Arvydas Akstinavičius jau anksčiau portalui „Balsas" tvirtino, jog Seimo nariai veidmainiauja ir laukia, kokie bus parašų rinkimo rezultatai. „Jei Seime visos valdančiosios ir opozicinės partijos jam pritaria, tai kodėl neagitavo žmonių rinkti parašus?" - retoriškai klausė neparlamentinės LSDS lyderis. Ši partija dar nesėkmingo parašų rinkimo metu kreipėsi į į parlamento, Vyriausybės vadovus bei šalies prezidentą, ragindama realiai prisidėti prie referendumo organizavimo.
******
Trys Baltijos šalys kartu su Lenkija vietoj dabar Visagine stovinčios atominės jėgainės planuoja statyti naują, tačiau vis labiau abejojama, ar tai pavyks padaryti iki 2015 metų, kaip skelbta anksčiau.
Lietuva, stodama į ES, yra įsipareigojusi uždaryti branduolinę Ignalinos AE iki 2009-ųjų pabaigos. Nemaža dalis tam skirtų ES paramos lėšų jau įsisavinta. Naują elektrinę pasistatyti ketinama maždaug per dešimt metų. Ekspertų skaičiavimais, elektra vartotojams, jei nebus sukurta naujų pajėgumų, po Ignalinos AE uždarymo gali pabrangti iki 60 ct už kilovatvalandę. Neoficialūs šaltiniai teigia, jog Valstybės saugumo departamento (VSD) analizės ne kartą perspėjo Vyriausybę, jog kaina galinti augti ir iki 80 ct už kilovatvalandę.
