Šiaulių rajono ir miesto merai, du socialdemokratai Justinas Sartauskas ir Algimantas Gaubas, niekaip nesusitaria. Vienas reikalauja pinigų už rajono vaikų ugdymą miesto meno ir sporto mokyklose, o kitas atsisako mokėti. „Neremsime meno mokyklų – statysime kalėjimus“, – apgailestauja talentingiems vaikams duris uždarę pedagogai.
Ugdys tik susimokėjus
Šiaulių miesto taryba nusprendė kitų savivaldybių vaikus miesto neformaliojo ugdymo įstaigose ugdyti tik tada, jei savivaldybės sumokės už tuos vaikus.
Per mėnesį vieno vaiko ugdymas Dailės mokykloje miesto Savivaldybei kainuoja 230 litų. Tiek ir turėtų sumokėti tos savivaldybės, kurių vaikai čia mokosi.
Tėvų įmoka per mėnesį – apie 30 litų. Tėvų įmokos skiriamos mokymo priemonėms įsigyti, o Savivaldybės pinigai – mokytojų atlyginimams, komunalinėms paslaugoms. Dailės mokykla gauna ir neformaliojo ugdymo pinigų (po 15 litų už vaiką) iš bendrojo lavinimo mokyklų už vaikų ugdymą.
Jau dabar Dailės mokyklos duris varsto Šiaulių rajone gyvenantys tėvai, norintys užrašyti vaikus į mokyklą nuo ateinančių mokslo metų. Bet iš rajonų vaikų nebepriima.
Dailės mokyklos direktorė Irena Šliuželienė sakė galinti tik atsiprašyti tėvų už politikų sprendimus ir nesusikalbėjimą. Jau keleris metus savivaldybės nesusitaria.
Tėvai neslepia ieškosiantys galimybių fiktyviai prisiregistruoti mieste.
Vaikai iš 33 kaimų
Šiuo metu Šiaulių dailės mokykloje mokosi 51 mokinys, gyvenantis ne mieste. Iš viso mokykloje yra apie 500 mokinių.
Dailės mokykla suskaičiavo, kad per paskutinius penkerius metus mokėsi vaikai iš 33 kaimų ir miestelių. Didžioji dauguma – iš Šiaulių rajono, vienas – iš Joniškio rajono Dilbinų kaimo. Dailės mokėsi ir vaikai iš Naisių, Bubių, Kužių, Meškuičių, Kurtuvėnų.
Dauguma šių vaikų mokosi Šiaulių miesto bendrojo lavinimo mokyklose, apie trečdalį – rajono mokyklose. Dauguma šių vaikų tėvai dirba Šiauliuose, tik gyvena ne mieste.
Už „baltos lentelės“ – nereikalingi
„Dešimtadaliui mokyklos vaikų mes turime pasakyti sudie vien dėl to, kad jie gyvena už baltos lentelės, žyminčios miesto ribą. Kaip vaikui pasakyti, kad jis yra nereikalingas mieste? – neslėpė apmaudo direktorė I. Šliuželienė. – Tai baisi moralinė skriauda vaikui. Politikams reikėtų pakilti virš savo ambicijų ir pamatyti vaiką.“
Mokykloje, pasak I. Šliuželienės, visada užteko vietos ir rajono vaikams, užtektų ir ateityje, nes mieste vaikų mažėja. Mokytojams taip pat reikia darbo: jeigu mažės vaikų, mažiau reikės ir mokytojų.
Jau besimokančių rajonų vaikų iš mokyklos nevarys, bet naujų nebepriims.
Nenoras skirtis su pinigais
Šiaulių 1–osios muzikos mokyklos direktorius Vygintas Ališauskas apgailestauja, kad jau porą metų naujokų iš rajono mokykla nebepriima. Anksčiau iš 500 mokyklos vaikų per 70 sudarydavo rajono vaikai.
Šiuo metu mokykloje baiginėja mokslus apie 30 rajono vaikų.
„Vadovaujamės politikų sprendimais. Keista, kad tiek laiko miesto ir rajono politikai negali susitarti. Tai reikėtų padaryti kuo skubiau, bet nei rajonas, nei miestas nenori skirtis su pinigais“, – sakė direktorius V. Ališauskas.
Reikės kalėjimų
„Neugdysime vaikų, statysime kalėjimus“, – neslėpė apmaudo ir Šiaulių 2–osios muzikos mokyklos direktorius Algirdas Navickas.
Mokykloje taip pat jau keleris metus nebepriimami naujokai iš rajono, mokosi tik anksčiau įstoję rajono vaikai.
„Su mokyklomis niekas nesikalbėjo, tai tik politiniai sprendimai“, – sakė A. Navickas.
Poreikis, pasak A. Navicko, rajono vaikams mokytis mieste – didžiulis.
Muzikos mokykloje per metus vieno vaiko ugdymas kainuoja apie 4,5 tūkstančio litų. Pasak A. Navicko, nerealu, kad patys tėvai galėtų tiek sumokėti.
Tokia pat situacija ir su miesto sporto mokyklomis. Šiaulių savivaldybės Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjo Gintaro Jasiūno teigimu, vieno vaiko ugdymas miesto sporto mokykloje kainuoja per metus apie 3000 litų. Kol kas sprendžiama, ką daryti dėl rajono vaikų miesto sporto mokyklose – priimti, ar ne.
Šiuo metu devyniose Šiaulių miesto sporto mokyklose mokosi 62 rajono vaikai.
Rajone – štilis
Šiaulių 2–osios muzikos mokyklos direktorius Algirdas Navickas yra dirbęs Kuršėnų meno mokyklos direktoriumi. Rajono vadovų pasiteisinimus, kad rajonas turi savo meno mokyklą, A. Navickas atremia tuo, kad Kuršėnai iš kitos Šiaulių rajono pusės sunkiai pasiekiami.
„Vos gyvuoja ir penki Kuršėnų meno mokyklos skyriai Kairiuose, Bubiuose, Gruzdžiuose, Raudėnuose ir Kužiuose. Tai ką daryti muzikaliems rajono vaikams, kol politikai miega?“, – retoriškai klausė A. Navickas.
Kuršėnų meno mokyklos direktorė Donvina Savickienė pripažino, kad jų mokyklą lanko Kuršėnuose gyvenantys vaikai. Penki skyriai veikia miestelių ir kaimų bendrojo lavinimo mokyklose ir juos lanko vos po keletas vaikų. Vaikus moko atvykstantys iš Kuršėnų meno mokyklos pedagogai.
D. Savickienės teigimu, šiemet finansavimą rajono Taryba meno mokyklai sumažino. „Šiuos mokslo metus išgyvensim, o paskui matysim“, – nelinksmai sakė D. Savickienė.
Rita ŽADEIKYTĖ