Pinigų valstybėje trūksta pensijoms, biudžetininkų atlyginimams, bet ne rinkimų reklamai. Brangiausiai už politinę pudrą iš mokesčių mokėtojų kišenių mokėjo jau ragavusieji Seimo nario duonos. Parlamento senbuvių reklamai partijos negailėdamos klojo tiek, už kiek Panevėžyje būtų įmanoma įsigyti dviejų kambarių tvarkingą butą. Kiek pralaimėję ir kiek pergalės šampaną gėrę kandidatai ištaškė savigyrai?
Už reklamą nusipirktų butą
Nuo 10 tūkst. iki 24 tūkst. Lt – tiek kainavo vien panevėžiečių išrinktų būsimųjų Seimo naujokų vietos parlamente.
Bet brangiausiai už politinę pudrą iš mokesčių mokėtojų kišenių mokėjo jau ragavusieji Seimo nario duonos. Už parlamento senbuvių reklamą partijos negailėdamos klojo tiek, už kiek Panevėžyje būtų įmanoma įsigyti dviejų kambarių tvarkingą butą.
Aukštaitijos sostinėje brangiausia rinkimų kampanija gali didžiuotis paskutines dienas Seime skaičiuojantis Vitas Matuzas. Nors dėl įtarimų korupcija jis sustabdęs narystę Tėvynės sąjungoje, Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, partija rinkėjams vilioti jam atseikėjo tiek, kiek ne tik statistinis panevėžietis, bet ir miesto Savivaldybės vadovai neuždirba per metus – 73 tūkst. 362 Lt.
Politinei savigyrai iš savo kišenės V.Matuzui nereikėjo išleisti nė lito.
Dar vienai kadencijai į Seimą Vakarinėje rinkimų apygardoje bandžiusiam patekti kandidatui pinigai laimės neatnešė – nei finansinė, nei moralinė partijos parama V.Matuzui nepadėjo prasibrauti į antrąjį rinkimų turą.
Partijai nešė nuostolius
Solidžią finansinę injekciją rinkimams TS-LKD atseikėjo ir Nevėžio rinkimų apygardos kandidatui Juliui Dautartui. Už dvi kadencijas Seime jau išdirbusio konservatoriaus bilietą į parlamentą dar ketveriems metams partija paklojo 61 tūkst. 50 Lt. Už tiek nusipirktos reklamos buvo per maža, kad rinkėjai patikėtų J.Dautartu – konservatorius liko už borto.
Rinkėjų spyrį pelnė ir Aukštaitijos apygardoje kandidatavęs krikščionis demokratas Petras Luomanas, tačiau partijai ir mokesčių mokėtojams ši nesėkmė atsiėjo keliskart pigiau nei jo kolegų. P.Luomano rinkimų kampanijai TS-LKD buvo skyrusi 20 tūkst. 854 Lt.
Vėjai kišenėse – neik į rinkimus
Vienintelio iš trijų Panevėžio vienmandatėse apygardose kandidatavusių „darbiečių“ triumfuojančio Petro Narkevičiaus rinkimų kampanija kainavo 24 tūkst. 634 Lt. Iš jų 2800 litų kandidato politinei reklamai paaukojo fiziniai asmenys, kitos lėšos – iš Darbo partijos kišenės.
Nevėžio rinkimų apygardoje įveikęs dvigubai daugiau savo reklamai išleidusį J.Dautartą „darbietis“ tvirtina, kad ne pinigai lemia rinkimų rezultatus.
„Man juokingai atrodo kalbos, kad jei turi labai daug pinigų – jau laimėjai rinkimus. Iš tiesų rinkimų baigtis pirmiausia priklauso nuo partijos sukurto prisistatymo – programos, paskui – nuo partijos atstovų darbo su žmonėmis, lemia ir paties kandidato asmeninės savybės“, – mano P.Narkevičius.
Vis dėlto vicemeras pripažįsta, kad kiauromis kišenėmis vargu ar būtų laimėjęs.
„Ne visi rinkėjai žiūri televizorių ar skaito spaudą ir mato jų pristatomus kandidatus, todėl neišvengiamai reikia pinigų skrajutėms“, – įvertino „darbietis“.
Žmonos priekaištauja
Už borto likusio „darbiečio“ rajono Tarybos nario Rimanto Trotos rinkimų kampanija kainavo 16 tūkst. 808 Lt. Iš jų 9625 – Darbo partijos lėšos, rėmėjai R.Trotai paaukojo 1300 Lt, o pats kandidatas iš savo kišenės išleido 5876 Lt.
„Žmona sako, kad santaupas, užuot išleidus rinkimams, buvo galima panaudoti kitur“, – R.Trota pripažįsta sulaukęs antrosios pusės priekaištų. Vakarinėje rinkimų apygardoje triuškinamas „darbiečio“ Alfonso Petrausko pralaimėjimas kainavo 19 tūkst. 352 Lt.
Tarsi nujausdamas nesėkmę kandidatas savo reklamai piniginės plačiai neatvėrė. A.Petrauskas išleido vos 2000 Lt savo pinigų.
„Išleidau tiek, kad šeimos nenuskriausčiau ir žmona pretenzijų nereikštų“, – „darbietis“ teigė asmenines išlaidas racionaliai apskaičiavęs.
Dosniausia jo rėmėja – 13,5 tūkst. į kandidatą investavusi Darbo partija. A.Petrauskas – vienintelis „darbietis“ Panevėžyje, sulaukęs išskirtinio partijos lyderio dėmesio. Viktoras Uspaskichas panevėžiečio rinkimų kampaniją parėmė 5000 Lt.
Kairieji taupesni
Rajono Tarybos nario 31-erių Domo Petrulio vieta Seime socialdemokratams atsiėjo 10 tūkst. Lt. Nors Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) svetainėje partija nurodoma vienintelė finansavusi D.Petrulio rinkimų kampaniją, vien iš santaupų ir išmokų už rajono Tarybos nario veiklą gyvenantis kandidatas skaičiuoja išleidęs dar apie 2000 Lt asmeninių lėšų.
Ne tik finansinius, bet ir moralinius nuostolius rinkimų kampanija atnešė politikos vilkui, miesto Tarybos nariui socialdemokratui Povilui Vadopolui.
„Ne tik pinigų netekau, bet ir dalį gyvenimo paaukojau“, – tikina jau tris kartus Seimo vartus šturmavęs, bet taip į jį ir neišrinktas socialdemokratas.
Šie rinkimai jam buvę brangiausi. Anot P.Vadopolo, 2008-aisiais reklamai jis išleido 1000–2000 Lt, 2004-aisiais – dar mažiau.
Šįmet net į antrąjį turą nepatekusio politiko rinkimų reklamai išleista 13,4 tūkst. Lt, iš jų 7000 Lt – partijos parama bei 280 Lt prisidėjo P.Vadopolo pergale tikėję fiziniai asmenys. Pats politikas kovai dėl vietos Seime išleido 6144 Lt.
Socialdemokratas įsitikinęs – iki pergalės jam pritrūko tik pinigų.
„Su tokiomis lėšomis, kokiomis aš disponavau, laimėti rinkimus labai sunku. Net ir pats prasčiausias kandidatas, jei turi labai daug pinigų, gali sukurti opiniją, kad jis pats geriausias“, – neabejoja P.Vadopolas.
Daugiausia į politinę reklamą investavusį, bet nelaimėjusį V.Matuzą socialdemokratas laiko išimtimi.
„V.Matuzas – išskirtinė figūra. Jis patekęs į labai nemalonią situaciją, jam pareikšti įtarimai, o tas, kuris juos pareiškė, pats rinkimuose kovėsi prieš V.Matuzą“, – konservatoriaus nesėkmės priežastį mato P.Vadopolas.
Aukojo avansą
Mažiausiai pinigais rinkimuose taškėsi partijų užnugario neturintieji savarankiškai išsikėlę kandidatai.
V.Matuzui rinkimų kovoje pirštinę metęs Panevėžio meras Vitalijus Satkevičius deklaruoja išleidęs vos 2145 Lt. Nors miesto galvos statusas partijoje toks pat kaip ir jo konkurento – abiejų narystės sustabdytos, tačiau V.Matuzą dosniai parėmusi TS-LKD V.Satkevičiui atkišo špygą.
Merui rinkimuose teko suktis tik su asmeninėmis lėšomis. Nors rinkimuose V.Satkevičius demonstravo palaikantis TS-LKD, tačiau partija jo neparėmė ne tik finansiškai, bet ir morališkai.
„Gavau atlyginimo avansą ir iš karto pervedžiau į savo rinkimų sąskaitą. Be pinigų rinkimai nelaimimi. Jei dideles sumas išleidę, bet į Seimą nepatekę kandidatai būtų tiek neinvestavę į reklamą, būtų surinkę dar mažiau rinkėjų balsų“, – įsitikinęs V.Satkevičius.
Sutaupė oponento sąskaita
Pagal gautų rinkėjų balsų skaičių Panevėžyje visų laikų rekordus sumušęs nepartinis Povilas Urbšys rinkimų kampanijai deklaruoja išleidęs 10 tūkst. 524 Lt. Iš jų 7000 Lt – kandidato nuosavos lėšos, likusi suma – fizinių asmenų parama.
P.Urbšys juokauja, kad pinigų reklamai jam padėjo sutaupyti svarbiausias oponentas rinkimuose.
„Turiu padėkoti Danutei ir Vitui Matuzams. Jų pozicija rinkimų kampanijos metu leido mums gerokai sutaupyti išlaidas reklamai. Viešumoje pasirodydavusi jų nuomonė sužadindavo žmonių susidomėjimą ir aš neišvengiamai atsidurdavau viešumo epicentre“, – mano P.Urbšys.
Į politiką pasukęs buvęs pareigūnas neabejoja partijoms užminęs mįslę, kaip nedraskant valstybės kišenės įmanoma laimėti rinkimus.
P.Urbšys tikina per rinkimų kampaniją padėjusiems žmonėms nieko nežadėjęs – nei postų, nei pinigų.
„Pagal tai, kiek partijos oficialiai, o kai kurios – ir neoficialiai išleido rinkimų kampanijai, sprendžiu, kad joms bus sunku suvokti mano išlaidų sumą. Matėme, kad partijų atstovai iš mūsų juokiasi. Jie netikėjo, kad basi ir pliki gali laimėti“, – įsitikinęs išrinktasis Seimo narys.
Įstatymas šluoja kelią partijoms
P.Urbšio nuomone, šiais metais įsigaliojęs politinių partijų finansavimo įstatymas priimtas tarsi specialiai siekiant nušluoti nuo kelio sisteminių partijų konkurentus.
Netekusios galimybės prisipildyti sąskaitas iš juridinių asmenų paramos, partijos įstatymu užsitikrino paramą iš valstybės biudžeto, siekiančią ne šimtus tūkstančių, o milijonus litų.
Tačiau savarankiškai save išsikėlę kandidatai neturi teisės pretenduoti nė į vieną mokesčių mokėtojų sumokėtą litą. Jie taip pat negali būti remiami juridinių asmenų, o daugiau nei 40 litų nepartiniam kandidatui sumanęs paaukoti fizinis asmuo privalo deklaruoti turtą ir pajamas.
Tačiau, pasak P.Urbšio, stereotipiškai mąstančios partijos, tikinčios, kad jų sėkmę lemia reklama, išsikasė sau duobę.
„Įkyriai brukama reklama, savęs demonstravimas žmones net piktina. Iš didžiulių stendų besišypsantys kandidatų veidai, dargi pridengti mažamečiais vaikais, kai kuriems rinkėjams sukėlė atvirkštinę reakciją nei siekė kandidatai“, – mano P.Urbšys.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
