Nors politikoje patirtį turinčios tradicinės Lietuvos partijos pamažu vienijasi su kitomis panašios ideologijos politinėmis jėgomis, bendras partijų skaičius beveik nemažėja. Maža to, prieš kiekvienus rinkimus kaip grybai po lietaus dygsta naujos politinės jėgos, stebėtinai greitai nusipelnančios aukštus populiarumo reitingus. Specialistai tokį reiškinį aiškina žmonių nusivylimu politika.
Praėjusį savaitgalį Lietuvoje įsikūrė dar viena politinė partija – dirbantiesiems ir jų susivienijimams atstovausiantis „Profesinių sąjungų centras“. Kaip sakoma profesinės sąjungos „Sandrauga“ pranešime, Kaune įvykusiame steigiamajame suvažiavime šios partijos pirmininku išrinktas dabartinis šios profsąjungos „Sandraugos“ vadovas Kęstutis Juknis.
Tačiau tik profsąjungų sluoksniuose žinomam politikui, ko gera, bus sunku konkuruoti su kitų šį mėnesį įkurtų partijų vadais – Tautos atgimimo partijos lyderiu ir žinomu šou verslo atstovu Arūnu Valinsku bei radikaliais pareiškimais pagarsėjusiu ir populiarių humoro laidų herojumi spėjusį tapti „Fronto“ vadovu Rimvydu Paleckiu.
Abu minėti veikėjai ir jų įsteigtos partijos jau šiandien užkariauja nemenką populiarumą ir gali rimtai susigrumti su tradicinėmis politinėmis jėgomis. Jos kelia grėsmę ir anksčiau įsikūrusiems bei valdžioje spėjusiems pabūti populistams.
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ vicepirmininkas Valentinas Mazuronis portalui „Balsas.lt“ yra sakęs, jog Tautos atgimimo partija, kaip steigiama Žemaičių partija, gali būti skirtas specialiai kovai su TT. „Vienu metu pasirodo minėti du politiniai projektai ir prasideda specialiųjų tarnybų operacijos nukreiptos prieš partiją. Aš atsitiktinumais netikiu, nors viską, kas susiję su teisėsauga, palieku spręsti teismui“, sakė portalui „Balsas.lt“ V. Mazuronis.
Tuo tarpu Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas portalui „Balsas.lt“ sakė, kad balsus su naująja partija teks dalintis socialdemokratams, liberalcentristams ir konservatoriams. „Jie pareiškė, kad gali tarpusavy jungtis, tai tegul ir dalinasi. Mums tai jokios grėsmės nekelia“, - tvirtino V. Uspaskichas.
Kodėl prieš kiekvienus rinkimus besisteigiančios partijos, dažnai nedeklaruojančios nei aiškios ideologijos, nei programos sugeba ne tik pelnyti rinkėjų simpatijas, bet ir perkopti Seimo rinkimuose būtiną 5 proc. barjerą bei patekti į valdžią?
Sociologinius tyrimus atliekančios bendrovės „Baltijos tyrimai“ vadovė Rasa Ališauskienė naujienų portalui „Balsas.lt“ sakė, kad tokias tendencijas skatina dvi priežastys: žmonių nusivylimas politika ir žinomi naujųjų partijų lyderių vardai.
„Žmonės vis labiau nusivilia politika apskritai, todėl mažėja ir jų pasitikėjimas seniai valdžioje esančiomis ar jau tradicinėmis tapusiomis partijomis“ - sakė sociologė. Pasak jos, iš kiekvienos naujai susikūrusios politinės jėgos jie tikisi netradicinio požiūrio ir permainų arba simpatizuoja joms vien todėl, kad nenori matyti valdžioje užsibuvusių politikų.
Kita vertus, naujai besisteigiančios partijos daugeliui patrauklios vien todėl, kad joms vadovauja gerai iš žiniasklaidos ar pramogų verslo pažįstami žmonės. „Jei Lietuvoje partiją įsteigtų koks nors žinomas sportininkas, neabejoju, kad ir ji pelnytų žmonių palankumą“, - sakė R. Ališauskienė. Pasak sociologės, nusivylę politikais rinkėjai dažnai labiau pasitiki iš kitų gyvenimo sričių atėjusiais žmonėmis.
R. Ališauskienė nesutinka, kad partijų Lietuvoje yra nenormaliai daug. Pasak jos, panaši padėtis yra ir daugelyje kitų pokomunistinių valstybių. Štai panašaus dydžio Gruzijoje partijų skaičius taip pat jau jau perkopė tris dešimtis. Lietuvoje šiuo metu įregistruotos 37 partijos.
Kita vertus, absoliuti dauguma žmonių mielai sutinka su pasyviu vaidmeniu politiniame procese. Nors partijų šalyje ir daug, jų veikloje dalyvauja vos 2,9 proc. lietuvių. Beveik du trečdaliai mūsų šalies piliečių tikina nesą ištikimi nė vienai politinei jėgai, o dar trečdalis apskritai neturi jokių politinių pažiūrų ir tvirtina nežiną, kuriai tradicinės kairės ar dešinės politinio spektro vietai savo priskirti. Tokie rinkėjai tampa lengviausiu netradicinių partijų laimikiu.
