Buvusio policijos generalinio komisaro pavaduotojo Visvaldo Račkausko, buvusio Lietuvos Kriminalinės policijos biuro (LKPB) viršininko pavaduotojo Tomo Ulpio ir šiame biure tebedirbančių Emilijaus Damukaičio, Dariušo Sinkevičiaus ir Vitalijaus Vitkovskio byloje liudijęs žinomas poligrafo specialistas Vytas Saldžiūnas aiškino, kad policijos informatoriumi vadinamas Mindaugas Žalimas apklausiamas naudojant melo detektorių netrukdė šiam tyrimui, tačiau sukėlė nuostabą, nes atsakydamas į kai kuriuos klausimus kontroliavo savo kvėpavimą.
Poligrafo specialistas M. Žalimą sulygino su romais
„Visiškai sąžiningi žmonės taip nedaro. Mano darbo praktika byloja, kad užslopinti reakcijas yra žymiai sunkiau nei jas sukelti. Man susidarė įspūdis, kad jis (M. Žalimas – red.past.) norėjo mums trukdyti. Per vieną apklausų jis pareiškė esąs jogas. Mano subjektyvia nuomone, tai patologinis melagis”, – teisme apie M. Žalimo apklausą kalbėjo poligrafo specialistas.
Bylą nagrinėjantis teisėjas Valerijus Paškevičius anksčiau minėjo, kad baudžiamojoje byloje yra poligrafo panaudojimo dokumentai, todėl ir pasiūlė apklausti poligrafo specialistą V. Saldžiūną.
Jis teigė, kad betarpiškai vykusi apklausa vyko Vadovybės apsaugos departamento pastate.
V. Saldžiūnas atsakydamas į kaltinamojo V. Račkausko pateiktus klausimus teigė, kad tokių apklausų metu ne visi duomenys būna įrašomi, todėl ir šiuo atveju kažkodėl nebuvo surašytos visų M. Žalimo apklausoje, atliekamoje pasitelkus poligrafą, dalyvavusių pareigūnų pavardės.
V. Saldžiūnas teisme ne kartą minėjo, kad M. Žalimas jam paliko „įdomaus egzemplioriaus” įspūdį. Poligrafo specialistas iki šiol valstybės saugomą liudytoją netgi prilygino romų tautybės veikėjams, kurie paprastai tokiais atvejais painiojasi savo žodžiuose, pareiškimuose, o galiausiai patys pradeda tikėti savo skleidžiamu melu.
„Ačiū Dievui, man pavyko įveikti čigonus”, – teisme kalbėjo V. Saldžiūnas.
Akių kontaktas prilygsta apklausai?
Vilniaus miesto apylinkės teismas, kuris nuo praėjusių metų lapkričio nagrinėja baudžiamąją bylą dėl Policijos departamento pareigūnų galbūt netinkamai atliktų pareigų, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir dokumento suklastojimo reaguojant į žudynes Kaune, kai 2009-ųjų spalio 5-ąją, kaip įtariama garliaviškio Drąsiaus Kedžio ir jam talkinusio asmens, buvo nužudyti teisėjas Jonas Furmanavičius ir Laimutės Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė, apklausė Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate Imuniteto skyriaus viršininku dirbantį Elaną Jablonską.
Kaltinamųjų buvusių aukštų policijos pareigūnų gynėjų teigimu, E. Jablonskas dalyvavo liudytojo M. Žalimo apklausose ir davė jam patarimų.
„Jis jautėsi ramus”, – taip prisimindamas M. Žalimo apklausą poligrafu kalbėjo E. Jablonskas.
Byloje apklaustas M. Žalimas anksčiau yra pareiškęs, kad su Imuniteto skyriaus viršininku E. Jablonsku yra pažįstamas nuo jaunystės.
Ir M. Žalimas, ir E. Jablonskas kilę iš to paties Plungės miesto, todėl yra pažįstami nuo senų laikų.
„Šioje byloje su M. Žalimu pirmąkart susidūriau tada, kai su Redu Savicku (prokuroru – balsas.lt) važiavome apžiūrėti jo nurodyto sodo namelio”, – sakė E. Jablonskas.
Aukšto Imuniteto skyriaus pareigūno pareiškimas, kad per vieną iš apklausų policijos kabinete pastebėtas vieno iš kaltinamųjų, LKPB darbuotojo E. Damukaičio akių kontaktas su M. Žalimu prilygo apklausai, kitų kaltinamųjų ir jų gynėjų buvo palydėtas kreivomis šypsenomis.
Teisme apklaustas Policijos departamento pareigūnas Dainius Juršėnas sakė, kad buvo sumontavęs „GSM Aliarm“ įrenginį į D. Kedžiui skirtą krepšį, kuris buvo saugomas sodo namelyje pavilnyje.
„Tai laisvai naudojamas įrenginys. Jis yra parduodamas viešoje prekyboje – Vilniuje veikia kelios parduotuvės, kuriose galima įsigyti tokį prietaisą. Jei asmuo prisiliečia prie daiktų, kur būna įmontuotas toks prietaisas, mes, pareigūnai išgirstame aliarmą, jog kažkas yra prisilietęs prie stebimų daiktų”, – teisme kalbėjo elektronikos specialistas iš Policijos departamento.
D. Juršėnas tvirtino, kad tokį nurodymą buvo gavęs iš vieno kaltinamųjų pareigūnų V. Vitkovskio.
Žurnalistė: „Tiesiogiai su M. Žalimu nebendravau”
Antradienį teismas kaip liudytoją apklausė ir žurnalistę Laimą Lavastę, kuri viena iš pirmųjų šalies žiniasklaidoje paskelbė atvirą pašnekesį su dviprasmiškai vertinamu liudytoju M. Žalimu.
Būtent po šio asmens viešai išsakytų teiginių 2011-ųjų lapkritį iš posto ir buvo išversti aukščiausi to meto Lietuvos kriminalinės policijos pareigūnai – V. Račkauskas ir T. Ulpis. Jiems ir buvo pareikšti įtarimai dėl to, kad esą neužkirto kelio Kauno žudynėms.
Viename iš L. Lavastės rašinių rašoma, kad M. Žalimas, kalbėdamas apie Kauno žudynėmis įtariamo D. Kedžio planus žudyti dėl tariamos pedofilijos apkaltintus žmones, sakė: „2009 metų liepos mėnesį, D. Kedys pasidarė labai agresyvus, pastebėjau, kad vartoja narkotikus – kokainą. Visąlaik šnekėjo, kad pedofilai yra ne žmonės, o velniai, kad reikia juos žudyti ir kad jis juos iššaudys. Iš pradžių maniau, kad tai tiktai girto, narkotikų prisirijusio žmogaus kalbos. Vėliau supratau, kad tai rimta.
Aš jam pasakiau, kad vienas dalykas yra turėti ginklą, o kitas – juo šauti į žmogų. Kaip tu galėsi nušauti tiek žmonių, juk niekada nieko nesi nužudęs? – klausiau.
D. Kedys atsakė, kad jis nieko nejaus, nes išgers didelę dozę narkotikų, o Neringa (Venckienė – D. Kedžio sesuo, buvusi Kauno teisėja, Seimo narė, šiuo metu besislepianti nuo teisėsaugos, – balsas.lt) jam pasakiusi: „Drąsiau, galvok, kad tu žudysi ne žmones, o velnius.” Taip jis kalbėjo apie tuos velnius kokį mėnesį.“
L. Lavastė teisme prisipažino, kad tiesiogiai su M. Žalimu nėra bendravusi. 2011-ųjų spalio pabaigoje būdama užsienyje ji sulaukė skambučio iš anksčiau šiame teisme liudijusio kolegos, televizijos laidų žurnalisto Virginijaus Gaivenio, kad yra tema, liudytojas M. Žalimas, kurio pateikti duomenys prilygsta „informacinei bombai”.
„Po dvylikos dienų sugrįžusi į Lietuvą gavau diskelį su M. Žalimo pasakojimu, – teisme pasakojo L. Lavastė. – V. Gaivenis pateikė mano užduotus klausimus, į kuriuos prieš įjungtą vaizdo kamerą atsakė M. Žalimas. Aš jam skambinau ne kartą ir labai ilgai. V. Gaivenis man padavė lapelius ant kurių buvo užrašyti pareigūnų vardai – Darius, Tomas, jų telefonų numeriai. Šie pareigūnai ir galėjo žinoti apie M. Žalimo suteiktą informaciją aukštiems pareigūnams.”
Žurnalistei susidarė įspūdis, kad M. Žalimas sakė tiesą. „Man susidarė įspūdis, kad į jo apklausą atėjo T. Ulpis ir V. Račkauskas. Tačiau po kelių dienų liudydamas apklausoje Kaune, M. Žalimas nenurodė šių asmenų pavardžių”, – tvirtino L. Lavastė.
Ji parengė interviu su M. Žalimu, kuriame teigta, esą jis po D. Kedžio laidotuvių, 2010 metų balandį buvo susitikęs su T. Ulpiu, kuris dabar yra vienas kaltinamųjų teismo nagrinėjamoje byloje. Kaltinamojo T. Ulpio teigimu, rašinyje minimu laikotarpiu jis buvo tarnybinėje komandiruotėje keliose užsienio šalyse.
„Jei jis nuolat informuoja policiją apie tam tikras veikas, tokiu atveju toks asmuo tampa policijos agentu. Būtent taip jis ir buvo vadinamas mano rašiniuose”, – paaiškino L. Lavastė.
Pasibaigus teismo posėdžiui vienas iš kaltinamųjų, buvusių policijos darbuotojų minėjo, kad jam vis dažniau susidaro įspūdis, kad už Kauno žudynių istorijos kaltininkų paieškų tvirtai stovi ir joms kryptingai diriguoja patys įtakingiausi šalies žmonės.
Kas tie šalies galingiausieji? Mano pašnekovas nesiryžo spėlioti, tačiau sakė esąs įsitikinęs, kad kažkieno iniciatyva sąmoningai buvo įsuktas į žiaurią mėsmalę.
„Skaudžiausia, kad tada tiesiog dirbau savo darbą ir kažkam stipriai užkliuvau. Bet ši byla tokia pat sujaukta ir chaotiška, kaip ir visa Kauno pedofilijos istorija, virtusi kraupiomis žudynėmis”, – teismo koridoriuje kalbėjo vienas iš kaltinamųjų ekspolicininkų.
