Policijos valdymo reforma ir sistemai skirtos lėšos rezultatų duos - tačiau nereikia tikėtis, kad labai greitai. Gali nutikti netgi taip, kad pradinis efektas bus visai ne toks, kokio žmonės tikisi. Taip interviu „Respublikai“ tvirtino Lietuvos policijos generalinis komisaras Vizgirdas Telyčėnas.
Pagerės ne iškart
- Apie reformą kalbėta daug, bet ir šiandien žmonės vargu ar konkrečiai žino, kas tai yra.
- Tai pirmas žingsnis keičiant visą valdymo sistemą. Buvo žiūrėta į daugelio valstybių praktiką ir nutarta, kad reikia paimti vienos šalies modelį ir pabandyti įdiegti jį Lietuvoje. Pasirinktas Suomijos policijos sistemos valdymo modelis. Jį jau sėkmingai pritaikė estai, ten pasitikėjimas policija per 10 metų išaugo nuo 30 iki beveik 80 procentų.
Einama policijos sistemos valdymo stambinimo keliu. Nuo spalio 1-osios Policijos departamentas dirbs ne su 59 teritorinėmis policijos įstaigomis, kaip yra šiandien, o su dešimčia. Pradeda veikti 10 apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų, teritoriniai tampa sudėtinėmis jų dalimis.
Patys komisariatai išlieka, funkcijos irgi. Išskyrus ūkinius, materialinius, finansinius ir personalo reikalus. Juos perima apskritys. Bet tai nereiškia, kad teritoriniai komisariatai nebegaus paramos iš savivaldybių.
Visa tai bus galima daryti ir vyks pagal atskiras programas. Lėšų, kurios skiriamos teritorijai iš savivaldos, niekas neatims.
- Tai kada pajusime, kad jau geriau?
- Kaip parodė pavyzdžiai, sistemai pradėjus veikti pusantrų dvejus metus padėtis būna gana sudėtinga. Nes tai gana radikalus pakeitimas. Iš pradžių būna daug valdymo problemų, bet laikui bėgant jos šlifuojamos, sprendžiamos, ir galiausiai sistema įsivažiuoja. O tuomet pajuntamas valdymo sąnaudų sumažėjimas.
Mažiau pavaduotojų
- Kaip reforma paveiks pareigūnus?
- Finansininkų poreikis bus kur kas mažesnis nei dabar. Teritoriniuose komisariatuose paliekame po vieną pavaduotoją: dabar yra po du, kai kur net po tris. Visi tie etatai nukreipiami darbinių funkcijų vykdymui. Iš esmės išeis tik tie žmonės, kurie norės išeiti. Aišku, gali būti visokių situacijų, bet drastiškų pokyčių nebus. Nors kai kuriose vietose apie žmonių tinkamumą teks rimtai pamąstyti. Be to, bus perskiriami visi vadovai, bet tai vyks atrankos principu. Kandidatuoti galės ir tie, kurie pareigas užima dabar.
- O eiliniai pareigūnai?
- Jie įspėjimo apie pareigų naikinimą lapelių negauna. Gauna tik tie, kurių pareigybės naikinamos arba keičiasi jų funkcijos. Tie patys finansininkai, materialinio darbo baro atstovai, personalo darbuotojai, vadovai ir pavaduotojai. Lapelius gaus iki 1000 asmenų. Dalis jau šiandien, dalis - likus dviem mėnesiams iki spalio pradžios.
Beje, teritorinių komisariatų prijungimas prie apskritinių pakelia juos iš penktos apmokėjimo kategorijos į trečią. Tai reiškia, kad atlyginimai kyla. Nesakau, kad tai didelis kilimas, vidutiniškai apie 200 litų, bet vis aukštyn.
Nebus žmonių - nebus efekto
- O kaip viliosite žmones į policiją?
- Pertvarkymas tėra vienas žingsnis valdymo prasme. Jei nebus žmonių, gali keitinėti struktūras kiek tik nori. O dabar nekomplektas kas mėnesį didėja. Tam reikia keisti įstatymus, kiek įmanoma gerinti darbo sąlygas, socialines garantijas. Nes šiandien pareigūnai netgi sunkiai gauna paskolas bankuose. Šiuo metu jų išeina daugiau, nei ateina. Todėl, be reformų, paraleliai reikia spręsti gausybę klausimų. Pavyzdžiui, manau, kad turi būti atkurta horizontalios karjeros galimybė - augimo laipteliai pareigybių viduje. Manau, kad kriminalinės policijos blokas vis dėlto turėtų gauti kiek didesnius atlyginimus nei viešosios policijos blokas.
- Profsąjungos jums pasipriešintų.
- Tuomet gal profsąjungos išspręstų problemą, kai nekomplektas didėja būtent kriminalinės policijos darbuotojų sąskaita? Nesakau, kad nereikia kelti algų viešajai policijai. Bet norint, kad į kriminalinę policiją ateitų kompetentingi darbuotojai, jie turi gauti daugiau.
Pasikartosiu, kad valdymo reforma neišspręs visų policijos problemų.
Nereikia manyti, kad ją įgyvendinus iškart pagerės. Pagerės tada, kai žmonės norės dirbti, laikysis savo vietos, nes turės ką prarasti.
Dėl valdymo sistemos įvertinimo esame pasamdę audito kompaniją. Ji surašys rekomendacijas - kokie yra trūkumai, ką jie siūlo daryti. Preliminariai žinoma, kad struktūros stambinimas jų išvadose bus nurodytas kaip būtinybė. Tai irgi patvirtina pasirinktą kelią.
Pasitikėjimą lemia smulkmenos
- Ar nenutiks taip, kad atsiras norinčiųjų stabdyti reformą?
- Tos pačios audito kompanijos išvados bus dokumentas, kuriuo remiantis bus galima tam pasipriešinti. Jei to prireiks. Nors aš tikiu, kad nors viena policijos reforma bus baigta. Juk kiek jų jau buvo pradėta, dėl politinio tęstinumo nebuvimo iki šiol nė viena nebuvo baigta. Jei nebaigs ir šitos, tai verčiau jau iškart ją stabdyti.
Beje, paraleliai su programa mes siūlome bloką Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisų. Tokių, kurios įgalintų supaprastinti ar sutrumpinti daugybę procedūrų, kurias atlieka policija. Ir perduoti jas kitiems.
Kad ir mašinos ratų blokavimas: mes siūlome bausti ne asmenį, kuris pastatė automobilį, o jo savininką. Ir tą galėtų daryti ne pareigūnai. Užtektų ateiti ir palikti kvitą, o bausmes reikėtų diferencijuoti. Pavyzdžiui, jei žmogus sumoka jau kitą dieną, moka 25 procentus nuo baudos sumos. Jei per savaitę - 50 procentų, jei vėliau - visą numatytą baudos sumą. Pamatytumėte, daugelis mokėtų iškart. O ir trumpiau viskas vyktų, nei yra dabar.
- O tai lemia žmonių vertinimą.
- Žinoma. Daug ką lemia tie maži dalykai. Ar greitai atvažiuoja, kaip prisistato, kaip atrodo, kaip kalba, ar mandagūs ir pačios procedūros. Mentaliteto nepakeisi, bet juk tai ilgas kelias. Kada nors tokius žingsnius reikia pradėti daryti. Jei pradės veikti Policijos kolegija, ten žmonės bus kryptingai rengiami tokiam darbui.
Tomas Beržinskas
