Vis dėlto, net ir tokiame kontekste yra kuo pasidžiaugti. Visuomenės pasitikėjimas policija auga, pareigūnų darbo sąlygos taip pat gerėja. Nors klaidų pasitaiko, tačiau iš jų operatyviai mokomasi.
Plačiau apie praėjusių metų statistiką ir šių metų iššūkius naujienų portalui tv3.lt papasakojo Lietuvos policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.
– Kas lemia augantį visuomenės pasitikėjimą policija, kuris praėjusiais metais šoktelėjo į rekordines aukštumas?
– Manau tai ilgo, nuoseklaus ir kryptingo mūsų darbo vertinimas. Priežasčių yra įvairių, tačiau man atrodo, kad geriausias mūsų organizacijos ambasadorius yra gatvėje dirbantis pareigūnas, kuris sutikęs žmogų ar atvykęs į iškvietimą, išsprendžia jo problemą.
Aišku, būtina paminėti ir tokius veiksnius, kaip korupcijos sumažinimą, aktyvią ir skaidrią organizacijos komunikaciją, rimtas operacijas, kurių metu triuškintos organizuotos nusikalstamos grupuotės.
– 2021 m. užsienyje buvo sulaikyta nemažai teisėsaugos ieškomų asmenų. Kaip keičiasi situacija dėl tarptautinio bendradarbiavimo su kitų šalių policija?
– Tas bendradarbiavimas su kiekvienais metais vis gerėja. Pavyzdžiui, Europole turime nemažai aukštus postus užimančių Lietuvos policijos pareigūnų, tai irgi lemia geresnį bendradarbiavimą, išvengiant tam tikrų biurokratinių trukdžių. Taip pat aktyviai dirba mūsų atašė Jungtinėje Karalystėje, Briuselyje ir Hagoje, išsiplėtė ir tarptautinio bendradarbiavimo padalinys Policijos departamente.
– Nuo 2013 m. iki praėjusiųjų pareigūnų skaičius sumažėjo nuo 9416 iki 7676. Kas lėmė šiuos pokyčius?
– Pareigūnų skaičius mažėja kiekvienais metais. Tai iš esmės lemia tai, kad nemaža dalis pareigūnų, pradėjusių tarnybą po Nepriklausomybės, sulaukia galimybės išeiti į atsargą ir tuo pasinaudoja. Deja, negalime priimti tokio pačio skaičiaus naujų pareigūnų, nors šiemet tam skirta daugiau lėšų.
– Užsimenama apie pareigūnų trūkumą. Koks jis?
– Šiuo metu trūksta nuo 500 iki 1000 pareigūnų, ypač tai juntama didžiuosiuose miestuose, ypatingai – sostinėje. Šiemet daug daugiau dėmesio skirsime pritraukiant naujus pareigūnus į sistemą.
– Kokie sprendimai lemia algų pareigūnams didėjimą?
– Šiemet turime rekordinį policijos biudžetą, didžioji jo dalis skirta pareigūnų atlyginimo kėlimui. Pernai daug iššūkių ir resursų pareikalavo valstybėje kilusios krizės – tokios kaip pandemija, migrantų krizė, taip pat didelių resursų pareikalavo papildomų pajėgų darbas įvairių mitingų, protestų metu.
– Kokie, jūsų nuomone, svarbiausi pareigūnų darbo sąlygų gerinimo aspektai?
– Mums labai svarbu sudaryti kuo geresnes sąlygas esamiems darbuotojams dirbti sistemoje, nes tiek daug naujų žmonių priimti yra sunku. Be to, atėjusius naujokus dar reikia apmokyti, įvesti į sistemą, o tai užima laiko ir reikalauja resursų. Todėl patyrusių ir kompetentingų pareigūnų praradimas mums yra labai skaudus.
Darbo sąlygos gerėja kiekvienais metais, o pareigūnų aprūpinimas Lietuvoje jau dabar niekuo nenusileidžia, o daug kur ir lenkia kitas ES šalis.
– Dėl pareigūnų aprūpinimo – ko trūkdavo prieš 5-10 metų ir ką turime dabar?
– Manau, kad dabar pareigūnų aprūpinimas yra idealus, jie turi visko, ko reikia tinkamai atlikti savo pareigas. Atvykę kitų užsienio šalių kolegos stebisi mūsų aprūpinimu, turimų priemonių kokybe, o įdiegtos naujos ir šiuolaikinės IT sistemos yra vienos moderniausių Europoje.
Ir toliau planuojame skirti kuo daugiau lėšų IT sričiai, nes tai palengvina pareigūnų darbą, o kai kuriose srityse net gali juos pakeisti.
– Pareigūnų papirkimų skaičius sumažėjo iki rekordinių žemumų. Kas tai lėmė?
– Tai vėlgi ilgo, nuoseklaus ir kryptingo darbo vaisiai. Įkūrus policijoje imuniteto tarnybą, ėmėmės labai griežtų priemonių kovojant su šia liga, iš tarnybos buvo atleista daug nesąžiningų pareigūnų, tad dabar galime pasidžiaugti, kad ši problema beveik išspręsta Aišku, negaliu sakyti, kad nepasitaiko tokių atvejų, tačiau mąstai yra sumažėję labai ženkliai.
Labai svarbu ir technologiniai sprendimai, leidžiantys išvengti pažeidėjo ir pareigūno susidūrimo. Kai nebelieka žmogiškojo faktoriaus, tuomet problemų daug mažiau.
– Tačiau vis tiek turime tų pareigūnų, kurie paima kyšius ir yra nustatomi. Ar jie atleidžiami iš pareigų?
– Taip, jei nustatome korupcijos faktų policijoje, nedelsiant pradedami ikiteisminiai tyrimai, pareigūnai nušalinami ar atleidžiami, o bausmes jiems skiria teismai. Pakantumo ar tolerancijos tokiems atvejams nebuvo ir nebus ir visi pareigūnai puikiai tai žino.
Jūs klausiate apie 85 atvejus, tai čia jau yra kiti atvejai, kuomet žmonės bando papirkti pareigūnus. Tas skaičius per 7 metus sumažėjo maždaug 10 kartų.
– Kokias priežastis vadovybei pateikia kyšį paėmę pareigūnai?
– Pasiteisinimų yra įvairių, jie tradiciniai: per mažas atlyginimas, asmeninės problemos. Pareigūnai šioje vietoje nėra kažkuo išskirtiniai.
– 2021 m. vidutinis per parą dirbančių ekipažų skaičius buvo šiek tiek didesnis nei 2020 m. Kodėl?
– Jau daug metų vykdome pokyčius, kurie lemia tai, kad gatvėse būtų kuo daugiau pareigūnų ir jie galėtų skubiau atvykti į pagalbą bei suteikti kokybiškas paslaugas. Nenorime, kad į vietą atvykusi policija kviestų kitą policiją, nes dauguma įvykių yra gana paprasti ir kasdieniški, todėl juos užregistruoti bei atlikti pirminius veiksmus gali bet kuris apmokytas pareigūnas.
– 2021 m. buvo užregistruoti 814 175 pranešimai apie įvykius. Palyginti su 2020 m., pranešimų skaičius padidėjo beveik 100 tūkst. Kodėl?
– Nuolat tobuliname įrankius, kurie leistų žmonėms kuo paprasčiau ir patogiau pranešti apie bet kokį pažeidimą ar nusikaltimą. Šių metų pradžioje iš esmės atnaujinome portalą epolicija.lt, kur žmonės gali pranešti apie bet kokius pažeidimus.
– 2021 m. policija užregistravo 1 811 sunkių ir labai sunkių nusikaltimų (2020 m. – 1 847). Kodėl situacija pasikeitė tik nežymiai?
– Per dešimtmetį sunkių ir labai sunkių nusikaltimų sumažėjo daugiau nei dvigubai, panašiai ir su kitais smurtinio pobūdžio nusikaltimais. Keli pastarieji metai buvo stabilūs, tačiau svarbu tai, kad pernai pagerėjo tokių nusikaltimų ištyrimo procentas.
– Nužudymų skaičius sumažėjo nuo 109 iki 76. Pakomentuokite šį pokytį?
– Didžioji dalis nužudymų yra buitinio pobūdžio, padaromi neblaivių asmenų. Tai lemia tiek socialinė, ekonominė padėtis šalyje. Akivaizdžiai matome, kad iškvietimų ir tokių įvykių padaugėja tomis dienomis, kai mokamos išmokos, kurios, deja, naudojamos, ne maistui, o alkoholio ar kitų svaigalų įsigijimui.
– Policijai praėjusiais metais teko užtikrinti tvarką masiniuose renginiuose per kuriuos neišvengta ir neramumų. Kokios pamokos išmoktos?
– Lietuvoje daugiau kaip dešimtmetį nevyko jokie rimti neramumai protestų ar mitingų metu, tad turime pripažinti, kad galbūt šiek tiek praradome budrumą, koncentraciją. Po rugpjūčio mėnesio riaušių gavome gerą pamoką, ją išmokome ir po to pasirengimas tokio pobūdžio renginiams vyko jau kitaip. Džiaugiuosi, kad daugiau tokių neramumų nepasitaikė.
– Vykstančio karo kontekste, Lietuvoje pasitaiko įvairaus pobūdžio provokacijų. Ką išskirtumėte?
– Labiausiai išsiskiria neapykantos, karo kurstymas, įvairūs konfliktai tarp oponuojančių pusių. Su nerimu laukiame ir intensyviai ruošiamės gegužės 9 d., kuomet galimos tam tikros provokacijos.
– Ką patartumėte visuomenei, kurios nariai kartais emocijų vedami gali patys įsitraukti į provokacijas, atlikti neteisėtus veiksmus? Kur ta riba, kai palaikymas Ukrainai nesusiderina su Lietuvoje galiojančiais įstatymais?
– Man tikrai džiugu matyti susivienijusią tautą, kuri kaip tik geba, padeda Ukrainai, kuria tokios pagalbos labai reikia. Tai suprasdami stengiamės situaciją vertinti blaiviai, atsižvelgdami į tai, kas vyksta Ukrainoje ir suprasdami, kaip jautriai žmonės į tai reaguoja.
– Vienas 2022-ųjų tikslų yra efektyvinti policijos sistemos veikimą, įgyvendinant organizacinius struktūrinius pokyčius pereinant prie 5 apygardų valdymo principo ir optimalaus juridinių asmenų skaičiaus. Kas po šios reformos pasikeis?
– Tikimės, kad įgyvendinę pokyčius, galėsime greičiau perorganizuoti savo veiklą, atsižvelgiant į valstybės ir visuomenės poreikius, efektyviau tirsime nusikalstamas veikas, trumpės tyrimų trukmė, gerės kokybė. Labai svarbu, kad bus išlyginti darbo krūviai, kurie šiuo metu yra labai skirtingi. Galėsime paprasčiau naudotis visa policijos turime infrastruktūra, paprasčiau ir operatyviau pasitelkti pareigūnus iš vieno regiono ir kito. Mažės sąnaudų naudojimas, gerės aprūpinimas ir pareigūnų darbo sąlygos.
– Kaip bus perskirstomos pajėgos, pavyzdžiui, miestuose ir mažesniuose miesteliuose?
– Iš esmės tai daugiau susiję su administraciniais pasikeitimais ir žmonės to neturėtų pajusti. Aišku, bet kokių pokyčių pagrindinis tikslas – saugesnis gyvenimas šalyje, Tad neabejoju, kad įvykdžius planuojamas pertvarkas, žmonės galės jaustis dar saugiau. O bendradarbiavimas tarp policijos ir visuomenės yra būtinas. Ir kuo jis bus efektyvesnis, tuo saugiau mes gyvensime.
