Praėjusią savaitę policijos generalinis komisaras Linas Pernavas sulaukė keturių policijos ir teisėsaugos profesinių sąjungų, tai yra Lietuvos policijos profesinės sąjungos, Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos tarybos, Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos tarybos ir Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (LTPF), vadovų rezoliucijos, kurioje reikalaujama nedelsiant stabdyti visas šiuo metu policijos įgyvendinamas pertvarkas.
„Profesinės sąjungos pirmininkės pareigose dirbu 6 metus ir negaliu prisiminti nei prie vienos Vyriausybės, kad būtų toks chaosas, koks jis yra dabar. Žmonės yra pasimetę, blaškosi, nežino savo ateities, nežino, kaip bus, todėl, kad viskas daroma lyg ir po stalu, žmonėms neišaiškinant, kaip gi bus tos pertvarkos nuosekliai vykdomos“, – portalui tv3.lt pasakojo LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė.
Iš darbo išeiti raginama jau dabar?
L. Soščekienės teigimu, viena pagrindinių planuojamos policijos reformos krypčių – viešosios ir kriminalinės policijos rajoniniuose policijos komisariatuose ir nuovadose sujungimas, kuris pareikalaus dalies pareigūnų atleidimo iš darbo.
Anot jos, neoficialiai pareigybių mažinimu, nepasitarus su profesinėmis sąjungomis, užsiimama jau dabar.
„Kviečiami mūsų pensinio amžiaus, tai yra ištarnavę atitinkamą stažą, kad gautų pensiją (teisę į pensiją gaunama, policijos sistemoje ištarnavus 25 metus – tv3.lt), pareigūnai kviečiami pas vadovus, o vadovai lyg ir siūlo jiems išeiti į pensiją. Supraskite, kai tave pasikviečia vadovas ir pasiūlo abipusiu sutarimu išeiti iš tarnybos, tai žmogus labai smarkiai pagalvoja, ar jam tą tarnybą reikia tęsti.
Be to, mūsų tarnyba yra tokia, kad visuomet galima atrasti, kaip tą pareigūną nubausti, kartais tos nuobaudos skiriamos už menkniekius, nežinau, ar norint pasirodyti prieš visuomenę“, – LTPF vadovė.
L. Soščekienė tikino, kad reformos policijoje iš esmės nėra blogai, tačiau jų būtina imtis ne paslapčia, o tariantis su pareigūnų profesinėmis sąjungomis.
„Dabar visiškai nuo kito galo pradedame: pradedame tuos žmones kažkaip skatinti išeiti iš darbo, atleidinėjami iš darbo, tie etatai, kurie yra neužpildyti, jie yra, vaizdžiai šnekant, nupjauti.
Vien Vilniaus rinktinėje yra apie 70 patrulių etatų, kurių niekas pildyti neleido. Šiuos etatus tiesiog nurėžė. Juk iš tikrųjų ne vadovų ir ne komisarų Lietuvai reikia, o tu žmonių, kurie dirba žemėje. O, kaip taisyklė, vadovų etatai yra užpildyti“, – dėstė pareigūnų atstovė.
„Kriminalinės policijos padaliniuose numatoma atleisti 113 pareigūnų. Tai kas? Nusikalstamumas kažkur dingo? Nejaugi visą tą laiką žmonės sėdėjo ir nieko nedirbo?“, – pasipiktinimo neslėpė L. Soščekienė.
Atlyginimo kėlimas atleidimų sąskaita – ne motyvas pertvarkai
LTPF pirmininkė pažymėjo, jog planuojamos reformos vienas iš siekių taip pat yra mažiausiai uždirbančių policijos pareigūnų atlyginimų kėlimas. Anot policijos pareigūnų atstovės, tai yra puiki idėja, tačiau tai, L. Soščekienės teigimu, įgyvendinti negalima atleidžiamų iš darbo pareigūnų sąskaita.
„Generalinis policijos komisaras teigia, kad mūsų pagrindinis tikslas yra kelti atlyginimus. Puiku, bet reikėtų paklausti mūsų kolegų, ar tikrai jie nori, kad mano, šalia sėdinčio kolegos sąskaita man būtų pakeltas darbo užmokestis.
Aš jau dabar nekalbu apie šeimas, dirbančias policijoje, tai yra kai dirba ir vyras, ir žmona. Tai dabar vienas žiūri į kitą ir klausia „kuris iš mūsų bus atleistas, kad tau būtų pakeltas atlyginimas?“. Motyvai kelti atlyginimus, atleidinėjant, mažinant darbuotojų skaičių, yra ne išeitis“, – komentavo pašnekovė.
Be to, pasak L. Soščekienės, atleidus dalį pareigūnų, likusiems padidėtų darbo krūvis, o tai reikštų, kad dėl papildomų funkcijų tiesiog nukentėtų pati darbo kokybė.
„Kiek bemokėtum žmogui, jis trijų žmonių darbo neatliks. [...] Tarkime, jeigu dirba 10 tyrėjų ir 3 ar 5 išeina, tai darbo krūvis bus paskirstomas 5 pareigūnams. [...]
Teigiama, kad sujungus viešąją ir kriminalinę policiją, bus greičiausiai atsisakoma apie 30 procentų pareigybių, [...] o kad pasiekti tą policijos vadovybės planuojamą 1000 eurų atlyginimą per mėnesį mažiausiai uždirbantiems pareigūnams, turime atleisti beveik pusę dabar dirbančių policijos pareigūnų“, – stebėjosi L. Soščekienė.
LTPF vadovė pabrėžė, jog, jei policijos vadovybė nekreips dėmesio į profesinių sąjungų reikalavimus stabdyti jau esą prasidėjusių pertvarkų ir pradėti konstruktyvų bendradarbiavimą, pareigūnai imsis protesto akcijų.
„Be abejo, vienareikšmiškai galima tikėtis protesto akcijų. Galime ne tik tikėtis, bet, kadangi mes ne kartą rinkomės su kolegomis iš įvairiausių apskričių [...], tai žmonės nusiteikę labai ryžtingai, jie veržiasi. Aišku, dabar dar stengiamės santūriai reaguoti, bet, jeigu nebus imtasi priemonių, jeigu nebūsime išgirsti, jeigu nebus socialinio dialogo [...], tai protestai bus neišvengiami“, – perspėjo L. Soščekienė.
Vadovybė ramina: apie reformą diskutuojama idėjų lygmenyje
Portalo tv3.lt kalbintas policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris akcentavo, kad jokia reforma, siekiant sujungti viešąją ir kriminalinę policiją rajoniniuose komisariatuose, nėra pradėta. Anot jo, šiuo metu tik yra sudaryta darbo grupė, į kurią kartu su policijos vadovybe ir kitomis institucijomis yra įtraukti ir pareigūnų profesinės sąjungos atstovai, siekiant aptarti, kokiu būdu reikėtų vykdyti pertvarką.
„Mums truputį keistas reikalavimas yra stabdyti tai, ko dar nėra. Jeigu būtų patvirtina, kad „rytoj darome taip“, tai galima sakyti, kad stabdom, keičiam, darome kitaip. Bet taip nėra. Tai yra koncepcija ir diskutuojama, kaip tai padaryti. Apie reformą diskutuojama idėjų lygmenyje“, – pažymėjo E. Šileris.
„Mes tikrai tarėmės ir tikrai esame atviri. Apie tai mes kalbamės jau metai laiko. Apie tai žinojo ir profesinės sąjungos, ir žmonėms tai buvo komunikuojama. Manau, tas susirūpinimas yra per ankstyvas“, – profesinių sąjungų nerimą dėl planuojamos reformos vertino E. Šileris, pridurdamas, kad siūlymai, kokiu būdu pertvarka bus vykdoma policijos generaliniam komisarui, turėtų būti pateikti per artimiausius tris mėnesius.
Norėtų daugiau pareigūnų matyti gatvėse
Policijos generalinio komisaro pavaduotojas patikino, jog jokie sprendimai dėl pareigūnų atleidimų iš darbo nėra priimti.
„Nėra nei vienam darbuotojui atleidimo lapelis įteiktas, nėra sakoma, kad tu rytoj nežinosi, ką daryti. Mes teisininkai esame. Negali būti, kad ateisi rytoj į darbą ir man pasakys, kad tu darai visai ką kitą“, – ramino E. Šileris.
Vis dėlto, jis neatmetė galimybės, jog dalį pareigūnų, siekiant sujungti viešąją ir kriminalinę policiją, gali tekti atleisti iš darbo. Pasak E. Šilerio, iš esmės pertvarka gali būti vykdoma trimis kryptimis: viską paliekant taip, kaip yra, pareigūnų skaičiui sumažėjus natūraliai (dėl išėjimo į pensiją), tačiau nepriimant naujų darbuotojų arba ženkliai, tačiau nedrastiškai mažinant pareigūnų skaičių.
Kaip teigė policijos generalinio komisaro pavaduotojas, kaip ir kaip būtų nuspręsta, pertvarka sistemoje yra reikalinga, siekiant kelių svarbių tikslų – greitesnio reagavimo į įvykius ir didesnių algų mažiausiai uždirbantiems pareigūnams.
„Šiam momentui mes turime absoliučią daugumą pareigūnų, dirbančių kabinetuose ir mes norime, kad gerokai ženklesnis skaičius jų atsidurtų gatvėse ir reaguotų į žmonių bėdas betarpiškai. Mes norime, kad greičiau policininkai atvažiuotų, mes norime, kad mes turėtume daugiau policijos pareigūnų, galinčių reaguoti į įvykius, nes, kaip matote pastarosiomis dienomis, tų įvykių daugėja ir tokių, kur mes galėtume 10 minučių anksčiau atvažiuoti, jeigu būtų daugiau policijos ekipažų, bet jų tiesiog nėra.
„Ko mes norime? Ar palikti tą darbo atlyginimą tokį patį? Ar galime efektyviau dirbti? Pavyzdžiui, išėjus kažkam į pensiją ir matant, kad tuos darbus galima padaryti kitaip, tarkime, elektroninėmis priemonėmis, atsisakyti biurokratinių dalykų, galimą į tą vietą nepriimti naujo žmogaus ir tuos pinigus nukreipti darbo užmokesčio apmokėjimui bei darbo sąlygų gerinimui kitų policijos pareigūnų. Tai yra didžiausias ginčas.
Vienas turės dirbti už du? Neturės. Yra daug dalykų, kuriuos mes darome be reikalo, pavyzdžiui, daug popierinio darbo, kurio daug ir patys pareigūnai susigalvoja. Jo tiesiog galima būtų nedaryti, o daryti tai, ko žmogui reikia“, – aiškino E. Šileris.
Anot jo, nuo šių metų liepos mėnesio mažiausiai uždirbančių policijos pareigūnų algos kils nuo 375 iki 600 Eur per mėnesė Pasak E. Šilerio, policijos veiklos gairėse numatytas tikslas iki 2020 m. pasiekti, jog mėnesį mažiausiai uždirbantys pareigūnai gautų 1000 Eur dydžio atlyginimą.
