Pokalbis su 45 metų vyriausiuoju komisaru – apie darbui sutelktą Šiaulių policijos kolektyvą, lydėjusius skandalus ir žmogiškas emocijas.
Būta pagrįstos kritikos
– Kokią patirtį išsivežate iš Šiaulių? Kritikos strėlių policijai negailima. Galbūt jautėtės nenusipelnęs ir dėl to buvo skaudu?
– Buvo visko. Buvo geros kritikos. Buvo blogos. Buvo kritika, kurios reikėjo.
Pasitaikė ir momentų, kuriuos tereikėjo tinkamai sudėlioti. Yra žmonių, kurie sulaukė policijos pagalbos, todėl apie ją kalba tik gerai ir ja pasitiki. Skeptikai šypsosi pro ūsą.
Tai normalu. Policija – tokia institucija, kurioje sprendžiami konfliktai, vadinasi, kažkurie pralaimi ir yra baudžiami, o kažkurie apginami.
– Ką turite minty, kalbėdamas apie pagrįstą kritiką?
– Kartais ir nukentėjusiems po bendravimo su policija, deja, lieka nuoskaudų.
Reikia pripažinti, kad ne visada pareigūnai bendrauja su žmonėmis, kaip galėtų ir privalėtų. Kalbu apie paprastą žmogišką bendravimą. Jei valdiškai pasižiūrima, jei pareigūnas patį atėjusįjį priima kaip problemą, neįsiklausydamas su kokia problema jis atėjo, yra blogai.
Būna, kad pareigūnas lyg ir normaliai bendrauja, bet nesugeba buitiškai, ne administracinio ar baudžiamojo proceso normomis paaiškinti, kodėl priimtas ne toks sprendimas, koks paprastam žmogui atrodo palankiausias.
– Ar buvote atviras Šiaulių apskrities gyventojams?
– Kiekvienas gyventojas, norintis pasiskųsti, pasikalbėti ar pasitarti, galėjo užeiti. Ir pateko visi, kurie buvo atėję. O ateinančių buvo nemažai. Ir ateidavo ne vien dėl policijos darbo, bet ir dėl kitokių problemų.
Į gyventojų pastebėjimus visuomet buvo atsižvelgta. Norint patikrinti žmogaus atneštą žinią, būdavo atliekamas tarnybinis patikrinimas arba informacija būdavo tikslinama. Svarbu išsiaiškinti, ar pareigūnas viską atliko tinkamai, ar tai yra nesusikalbėjimo problema.
Kai kurie pareigūnai pagal gyventojo nusiskundimą buvo nubausti.
Krėtė skandalai
– Kokią Šiaulių apskrities policiją radote 2008 metų gruodį ir kokią ją paliekate?
– Policija man atėjus buvo darbinga. Buvo tik šiokių tokių vidinių bendravimo problemų. Bet nepaisant to, tai buvo rezultatyviai dirbantis Lietuvos policijos padalinys.
Tokią Šiaulių policiją ir palieku. Bendravimą viduje, manau, sureguliavome daug tarpusavyje šnekėdamiesi ir spręsdami problemas – ir kasdienes, ir globalesnes.
Ir rezultatai, nežiūrint į ekonominį sunkmetį, į policijai sumažintą finansavimą, į darbuotojų stygių, išliko geri. Per mano vadovavimo penkmetį nusikalstamumo išaiškinamumas žymiai pagerėjo, tačiau – tai bendras kolektyvo darbas.
– Šiaulių policiją krėtė ir skandalai – pradangintos policijos saugykloje saugotos kontrabandinės cigaretės, narkotikų platinimas, kuriuo įtarti pareigūnai.
– Žmonėmis nenusivyliau, tik atsirado tokių, kurie nepateisino pasitikėjimo. Taisykles galima sukurti, aprašyti, ir viskas dokumentaliai atrodo teisinga. Tačiau nutinka taip, kad tų taisyklių nesilaikoma.
Sukrėtimai, neslėpsiu, buvo skaudūs. Bet tai pamoka – proga pažiūrėti, ar viskas buvo sudėliota teisingai, ar to galima buvo išvengti. Kai viską įvertini, atsiranda galimybė elgtis taip, kad tai nepasikartotų.
Pradingusių cigarečių kriminalą išsiaiškinome ir paviešinome mes patys. Kaltieji atsako.
Taip pat ir apie Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro Narkotikų kontrolės skyriaus pareigūnus. Pagal hierarchiją nebelabai kam aukščiau ir buvo juos kontroliuoti, tik centrinėms institucijoms, kurios pamatė problemą bei ją gvildena.
Tokie žmonės negali dirbti policijoje.
– 2013 metų sausį į viešumą iškilęs kvaišalų platinimo skandalas iš postų išvertė ir Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro viršininką Remigijų Dereškevičių. Jūsų pavaduotojas, patyręs kriminalistas Robertas Jagminas, irgi pasitraukė.
– Paminėti du aukštos kvalifikacijos pareigūnai nekrito, jie prisiėmė atsakomybę. Galbūt pajuto nepadarę visko, jog nusikaltimo, kuriuo įtarti vieno vadovaujamo, o kito kuruojamo skyriaus pareigūnai, būtų išvengta.
Manau, tie vadovai pasielgė teisingai. Principingai pasitraukę jie nenukrito karjeros laiptais – nemanau, kad R. Jagminui Kelmės rajono policijos komisariato viršininko postas yra kažkuo prastesnis. Darbas ten toks pats sudėtingas, kaip ir apskrities policijos viršininko pavaduotojo.
– Ar pačiam nebuvo kilę minčių atsistatydinti?
– Daug klausimų buvo sprendžiama, dėl ko galima buvo atsistatydinti. Tačiau atsistatydinti lengviausia, ir problemos tai greičiausiai neišspręstų. Geriau įvertinti, kas vyksta, ir, prisiėmus atsakomybę, taisyti klaidas.
Veiklos liko
– Kokia veikla Šiaulių policijai buvo ir yra svarbiausia?
– Tai – tinkamas reagavimas į įvykius. Tai – bendruomenės pareigūnų koncepcijos įgyvendinimas. Šiauliai buvo vieni iš pirmųjų, kurie dalyvavo eksperimente ir įsisteigė bendruomenės pareigūnus.
Tai – sunkių ir labai sunkių nusikaltimų atskleidimas. Organizuotų nusikalstamų grupių daromų nusikaltimų išaiškinimas. Nelegalių akcizinių prekių realizavimo kontrolė ir kriminalinės žvalgybos tobulinimas.
Ir, žinoma, laisvų pareigybių komplektavimas. Šešiais procentais padidėjus mūsų biudžetui, daugiau pareigūnų galėsime šiemet priimti. Pareigūnų apskrities policijos įstaigose trūksta. Prasčiausia padėtis – Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinėje ir Kelių policijos biuro Patrulių kuopoje – trūksta per 30 procentų patrulių.
– Nenuveiktų darbų kovoje už saugią aplinką paliekate?
– Jei sakyčiau, kad padariau viską, jau būtų blogai. Pasikeitus vadovui, darbai nesustoja.
Šiaulių policijos kolektyvą į mano postą rotuojamam dabartiniam Panevėžio apskrities policijos viršininkui Rimantui Bobinui darbus perduodu ramia sąžine: žinau, kad Šiaulių policijos tas kolektyvas yra laiko patikrintas. Tikiuosi, kad Panevėžyje rasiu taip pat neblogą palikimą.
O kalbant apie saugumą, tai saugu turi būti dėl visko. Jei miestas bus tvarkingas, jei žmogus eis apšviesta gatve, jis greičiausiai jausis daug saugiau nei tamsoje. Ir išdaužyti apleistų pastatų langai neteikia saugumo. Socialinės garantijos – vidinis saugumas.
Nusikalstamumas – socialinis reiškinys. Kriminologai skaičiuoja, kad nusikaltimams kilti yra apie 200 priežasčių. Iš jų policija gali turėti įtakos apie 12.
Taigi vien policija saugumo neužtikrins. Tai įmanoma padaryti bendradarbiaujant daugybei institucijų, bendruomenių ir visai valstybei.
