Nė vienas vaikas neužaugo neverkęs, nebėgiojęs, nepašūkavęs. Jeigu turite jautrių nervų kaimynus, net dėl to, kad vaikas mokosi groti, gali tekti aiškintis policijai. Apsiginti būtų sunku: pareigūnai triukšmo matuoklių, pasirodo, neturi – problemą aiškinasi apklausdami kaimynus.
Pykčiai dėl mokymosi
Vilnietė Ieva atsidūrusi nepavydėtinoje situacijoje: norėdama, kad jos vaikas lavintųsi, užsiimtų mėgstama veikla, ji turi gyventi nuolat konfliktuodama su kaimynais.
Daugiabutyje Naujamiestyje neseniai apsigyvenusi jauna šeima muzikos mokyklą lankančiam sūnui yra nupirkusi elektrinį sintezatorių, nes pianinas – brangus ir mažam butui per didelis instrumentas. Dėl to problemų, regis, turėtų būti tik mažiau: grodamas vakare, vaikas gali sumažinti sintezatoriaus garsą. Tačiau senyvi kaimynai neranda ramybės.
„Nuolat grasina, kad, jei sūnus nenustos groti, iškvies policiją. Nežinau, kas jiems gali trukdyti, jeigu man kitame kambaryje žiūrint televizorių nė kiek netrukdo, o siurbiant grindis muzikos išvis nebeišgirsi. Vadinasi, garsiai negroja. Butas, kurį nusipirkome, prieš tai porą metų buvo negyvenamas – gal kaimynai ir priprato negirdėti nė garso?“, – moteris pasakojo, kad nei vieni, nei kiti kaimynai dėl vaiko grojimo nesiskundė.
Ieva sako net palinkėjusi kaimynams, kad iškviestų policiją, – tuomet vaikas pareigūnams himną sugrosiąs. Esą pareigūnai galės pamatuoti garso stiprumą, ir jei bus viršyta norma – šeima atsiprašys, o vaikas gros nuo 6 val. ryto.
„Nuo rugsėjo sūnus pradės dar ir smuiku groti. Manau, kad nelabai tų decibelų prisidės, bet dar vienas papildomas barnis beveik garantuotas“, – išeities nemato vilnietė.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešųjų ryšių poskyrio specialistai komentuodami situaciją pabrėžė, kad kiekvienas atvejis yra individualus, teisiškai vertinamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir kitais principais. „Jei aplinkiniai gyventojai yra dirginami (dirginimas – per apklausas triukšmo poveikio vietoje nustatytas bendruomenės nepasitenkinimas dėl triukšmo), tėvai neturėtų leisti sūnui triukšmauti vakare. Jei elgtųsi priešingai, įvertinus konkrečią situaciją, faktus ir aplinkybes, galbūt nustačius triukšmo lygį, tėvai gali būti pripažinti atsakingais už sūnaus triukšmavimą“, – aiškino specialistai.
Ne matuoja, o klausinėja
Vis dėlto Ievos viltys, kad pareigūnai atvažiuos, išmatuos instrumento skleidžiamo garso stiprumą ir išspręs konfliktą, – ne visai pagrįstos.
„Policijos komisariatai neturi triukšmo matuoklių, triukšmui nustatyti bus atliekamas tyrimas. Jei bute garsiai skambės muzika, iškart rašyti protokolo ir bausti policija nepuls. Pirmiausia bus apklausiami kaimynai, kiti asmenys. Taip pareigūnai išsiaiškins, ar kaimynai specialiai trikdo rimtį, ar tai tik pavienis, atsitiktinis atvejis. Juk kaimynas gali būti apkaltintas tyčia“, – aiškino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešųjų ryšių poskyrio specialistai.
Atsakymas, kaip žmogui pačiam pamatuoti, ar jis nepažeidžia nustatytos tvarkos, didesnio aiškumo taip pat nesuteikia.
„Reikėtų tiesiog gerbti aplinkinius, jų teisę į poilsį ir stengtis netriukšmauti“, – atsakyme teigė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai.
Vis dėlto jie nurodė, kad pagal tvarką gyvenamosiose patalpose nuo 6 iki 18 val. garso lygis gali būti ne didesnis nei 40 decibelų; nuo 18 iki 22 val. – ne didesnis nei 35 decibelai; nuo 22 iki 6 val. – ne didesnis nei 30 decibelų. Taigi, bene vienintelė priemonė kaimynams nuraminti – įsigyti garso lygio matuoklį ir pačiam reguliuoti savo skleidžiamų garsų stiprumą.
„Žmogus atskiria 26 ar 27 decibelų stiprumo garsą. Maždaug 60 proc. visų gyventojų į tokį garsą reaguoja be didesnių emocijų, o 30 proc. yra jautresni garsams. 30–35 decibelų stiprumo garsas neturėtų trikdyti miego. Tokio stiprumo garsas prilygsta žmonių šnabždėjimui. Normalus žmonių bendravimas dažniausiai siekia apie 50 decibelų. Žmonės dažnai būna pavargę ir juos erzina net nestiprūs garsai. Tuomet rekomenduojame patiems apsisaugoti nuo triukšmo – konsultuotis su akustikos specialistais. Prieš įsigydami butą daugiabučiame name, turėtumėte įsitikinti, ar tinkamai įrengta garso izoliacija“, – komentavo komisariato atstovai.
Skundžiasi ir dėl bėgiojimo
Komisariato atstovų teigimu, policijos suvestinėse įvykiai, susiję su triukšmavimu, registruojami kaip viešosios rimties trikdymas. Statistikoje nėra išskiriama, kad triukšmauja būtent vaikai. Dažniausiai žmonės skundžiasi dėl šauksmų, garsinių aparatų grojimo, dėl triukšmavimo vykdant statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse.
„Jei kalbame tik apie vaikų keliamą triukšmą, dažniausiai skundžiamasi dundėjimu bėgiojant namuose, garsiais šauksmais ar verksmu“, – teigė specialistai.
Pavyzdžių rasti tikrai nesunku. Žvėryne gyvenančios šeimos vaikai bėgiojimu namuose taip „varo iš proto“ po ja gyvenantį vyrą, kad jis tvarką įvesti bando savomis išdaigomis. Pavyzdžiui, jo bute yra vandens reguliavimo įrenginys, tad panorėjęs „paauklėti“ kaimynus jis ima ir visam namui – trims butams – išjungia vandens tiekimą. Ar įmanoma kartą ir visam laikui išsiaiškinti tokius kaimynų santykius?
„Nepateisinama, jei asmuo, manydamas, kad pažeidžiamos jo teisės ir laisvės, jas gina ne įstatymų nustatyta tvarka, tačiau savotiškai keršydamas ir pats elgdamasis neteisėtai. Patarti, kaip spręsti tokią vandens užsukimo problemą, išties sunku – tai nėra tiesiogiai susiję su policijos kompetencija“, – atsakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai.
Ko daryti negalima
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą viešosios rimties trikdymas yra šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti panašūs veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakare ir naktį – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį. Minėti veiksmai piliečiams arba pareigūnams užtraukia įspėjimą ar baudą iki 300 litų. Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už numatytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo 300 iki 1000 litų.
Pažeidimai, padaryti nepilnamečių nuo 14 iki 16 metų, tėvams ar globėjams (rūpintojams) užtraukia įspėjimą arba baudą iki 300 litų.
Baudimo tvarka
Piliečiai dėl keliamo didelio triukšmo gali kreiptis ir į seniūnijas, ir į policiją. Administracinių teisės pažeidimų kodekse šiuo atveju tarpusavyje „konkuruoja“ du straipsniai. Pagal 42 straipsnį už higienos normų nesilaikymą gali bausti ne tik policininkai, bet ir savivaldybių darbuotojai – seniūnai. Tačiau tokiu atveju keliamą triukšmą privalu nustatyti specialiais prietaisais.
Be triukšmo lygio matavimų bausti galima tik tuomet, jei rajono savivaldybės taryba yra patvirtinusi triukšmo viešosiose vietose ribojimo tvarką. Jei triukšmaujama gyventojų butuose, seniūnija kištis negali. Kaimynai, norėdami po 18 val. suvaldyti triukšmadarius, turės kviesti policiją. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnį policijos pareigūnai triukšmą nustato be jokių prietaisų.
Jei policija vengia važiuoti ar bausti asmenį – reiktų su skundu kreiptis į komisariato vadovą.
Pagal Triukšmo valdymo įstatymą ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksą dabar yra ne tik nakties (22–6 val.) laikas, bet ir vakaro (18–22 val.). Tad jau po 18 val. negalima švilpti, šaukti, garsiai dainuoti arba groti muzikos instrumentais ir kitais garso aparatais, kelti triukšmą aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ir organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį.
Rūta GRIGOLYTĖ
