Policijos sistemą su šešiais bendražygiais siekiantis išvalyti Kalvarijos policijos (Marijampolės apskr.) kriminalistas Dainius Gaižauskas teigia, jog pamažu daroma viskas, kad su juo būtų susidorota: nusikaltimais ir nusikaltėlių dangstymu aukštus pareigūnus apkaltinęs Kalvarijos policijos viršininko pavaduotojas dabar yra jau tik žemiausios pakopos tyrėjas toje pačioje įstaigoje.
Liko su bendraminčiais
Turėtų pareigų D. Gaižauskas neteko panaikinus jo pareigybę. Kartu Lietuvos policijoje panaikinti dar 29 tokie etatai. Anot Policijos departamento vadovų, tai planuota iš anksto, padaryta siekiant mažinti vadovaujančiųjų pareigūnų ir geriau organizuoti policijos veiklą.
Pats D. Gaižauskas, užtarėjų vadinamas principingu tiesos ieškotoju, priešininkų – sąmokslininku ir intrigų kūrėju, stebėtojų – kankiniu, nelinkęs labai skųstis dėl dabartinių savo pareigų, nors tai – ir platus žingsnis atgal pareigūno karjeroje, ir daugiau kaip dvigubai mažesnis uždarbis. Jis sako, kad susiklosčiusiomis aplinkybėmis tai pats geriausias variantas – laikytis Kalvarijoje drauge su savo kolegomis, su kuriais pradėta skandalinga kova ir tiek daug kartu visko išgyventa, patirta.
„Kiek per tą laiką buvo tikrinimų, patikrinimų... Kiek puolimų, bandymų apjuodinti, sumenkinti! Kokia įtampa! Bet neišsibėgiojome kas sau ir nė vienas neatsisakėme to, ką pradėjome, – „Akistatai“ sakė D. Gaižauskas. – Dirbsiu čia tol, kol vis dar judinami mūsų iškelti reikalai“.
Dėl D. Gaižausko karjeros smuktelėjimo per tris pakopas bene labiau susirūpinę visų Lietuvos pareigūnų gynėjai ir užtarėjai – Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo vadovai. „Policijos ir Teisės akademijų diplomus, kvalifikacines kategorijas įgijusiam pareigūnui, kuris Kosove vadovavo ypatingos paskirties padaliniui, Lietuvos policijos sistemoje pareigų, lygiaverčių buvusioms, atitinkančių jo kvalifikaciją, neatsirado“, – nustebę teigė jie. – Tai kerštas jam už tai, kad kartu su šešiais kolegomis atskleidė aukštų pareigūnų korupcinius ryšius“.
Marijampolėje – nelaukiamas?
Kad nuo šių metų pradžios nebedirbs komisariato vadovo pavaduotoju, atsakingu už įstaigos kriminalistų darbą, D. Gaižauskas žinojo nuo pernykščio rugpjūčio. Jis, kaip ir kiti nedidelių Lietuvos komisariatų (iki 100 etatų) viršininkų pavaduotojai, gavo oficialų pranešimą apie naikinamą etatą.
„Pagal įstatymą man turėjo būti siūlomos visos esančios laisvos lygiavertės, o jeigu tokių nėra, tai žemesnės pareigos Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate, – aiškino dabar jau eilinis tyrėjas D. Gaižauskas. – Tuo metu, kai gavau atleidimo lapelį, dar buvo laisvos lygiavertės pareigos kaimyninėje Vilkaviškio policijoje, bet netrukus ir tas panaikino. Man siūlytos viena, dviem, trimis pakopomis žemesnės pareigos. Pasirinkau žemiausias – policijos tyrėjo. Tik tokios buvo laisvos Kalvarijos policijoje, kurioje nutariau likti“.
Tiesa, D. Gaižauskas buvo pareiškęs norą užimti nežemas Marijampolės komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo poskyrio viršininko pareigas. Atsirado ir konkurentas jam – toks pats panaikintą pavaduotojo etatą praradęs kolega iš Kazlų Rūdos. Komisija, pabendravusi su abiem pretendentais, pasirinko ne D. Gaižauską. Įdomu, kad komisiją sudarė Marijampolės policijos vadovas Kęstutis Kalinauskas, kuriam kaltinimus yra metę minėtieji Kalvarijos kriminalistai.
Beje, Marijampolės komisariate tuo metu dar buvo beatsilaisvinanti ir Nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininko vieta, nes šias pareigas ėjęs pareigūnas tarnybą pragėrė. Tačiau D. Gaižauskui šios pareigos nesiūlytos, nes tuo metu vis dar vyko tarnybinis tikrinimas dėl girto įkliuvusio pareigūno veiksmų, o šis lyg tyčia sirgo ir turėjo nedarbingumo lapelį. Kas gali paneigti, jog tikrinimas tyčia buvo tęsiamas 2 mėnesius, kad į Marijampolės policiją neateitų D. Gaižauskas, nes tikrinimo išvada paskelbta tuoj po to, kai garsusis kriminalistas jau tapo tyrėju..?
Žemesnėse pakopose – dauguma
D. Gaižausko užtarėjams aktyviai aiškinant, kad su juo susidorota, o Policijos departamento vadovams kategoriškai atremiant, kad D. Gaižauskas į tyrėjo pareigas paskirtas paties noru ir laikantis teisės aktų reikalavimų, „Akistata“ pasidomėjo, kur išėjo kiti mažų policijos įstaigų vadovų pavaduotojai, kurių etatai nuo sausio 3-iosios panaikinti – iš viso 30 etatų.
Kaip informavo Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis, 8 rajonuose joks pareigūnas dėl šių etatų naikinimo nenukentėjo, nes šie etatai buvo neužimti.
„Keturi buvę pavaduotojai išėjo į pareigūno pensiją, vienas iki šiol serga, tad niekas nepasikeitė, vienas paaukštintas (laikinai, esant tarnybiniam būtinumui), vienas perėjo į pasienio tarnybą, o visi likę 15 savo noru perėjo į tos pačios arba žemesnės pakopos pareigas; dauguma – į žemesnės“, – skaičiavo R. Matonis.
Tas vienas paaukštintasis – tai Palangos policijos pareigūnas Andrius Grigaitis. Jis laikinai paskirtas eiti įstaigos vadovo pareigas, iš kurių už pareigūno vardo pažeminimą gruodį buvo pašalintas tuometinis viršininkas Jurgis Kažys. „Esu laikinas įstaigos vadovas, – sakė A. Grigaitis. – Šiaip aš, netekęs pavaduotojo etato, tapau Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiuoju tyrėju“.
Visai nenukentėjo ir Raseinių policijos vadovo pavaduotojas Raimondas Blaževičius – jis dabar tokį pat darbą atlieka Jonavos policijoje.
Gana aukštai liko dirbti Prienų policijos atstovas Dainius Janavičius – jis dabar Prienų kriminalinės policijos vadovas.
Druskininkų policijos vadovo pavaduotojas Raimondas Virkutis paskirtas į žemesnes pareigas – tapo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiuoju specialistu. Jam tai sukėlė buitinių rūpesčių – tenka kasdien važinėti į darbą po keliasdešimt kilometrų.
Žemesnes pareigas eina ir kiti buvę policijos komisariatų vadų pavaduotojai: buvęs Šakių komisariato viršininko pavaduotojas Sigitas Balaišis – kriminalinės policijos vyriausiasis tyrėjas ten pat, Remigijus Uckus iš Kazlų Rūdos komisariato – dabar Marijampolės vyriausiojo komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo poskyrio vadovas, buvęs Varėnos komisariato viršininko pavaduotojas Gintaras Česnulevičius – patrulių būrio vadas toje pačioje Varėnoje ir t. t.
Prieš vėją – nepapūsi
„Akistatos“ korespondentė, susisiekusi su 15 policijos įstaigų vadovais, nerado kito pavyzdžio, panašaus į D. Gaižausko – visi buvę pavaduotojai, likę dirbti policijoje, dirba 1–2 pakopomis žemiau, bet ne trimis. Savo ruožtu Marijampolės vyriausiojo policijos komisariato vadovai akcentuoja: D. Gaižauskas pareigas pasirinko pats, nors jam siūlytos ir aukštesnės pakopos pareigos Marijampolėje.
Beje, „Akistatos“ korespondentė patyrė, kad daugumos rajonų policijos vadovai nepalaiko D. Gaižausko pozicijos. „Negi norima įpiršti, kad dėl galimybės atsikratyti Gaižausku atsikratyta ir dar 21 pareigūnu?! – stebėjosi Šilutės policijos vadovas Stasys Mickevičius. – Juk apie tų etatų mažinimą visi girdėjome net nuo 2008-ųjų rudens, kai apie Kalvarijos kriminalistų kovą dar niekas nežinojo. Buvo kalbų net nuovadomis paversti mažuosius komisariatus. Perspėti apie atleidimą pareigūnai, kurie norėjo, per 4 mėnesius laiku susirado kitą darbą, o kiti laukė pasiūlymų. Pati policijos sistema atsirenka geriausius ir pajėgiausius. Nereikia išradinėti dviratį iš naujo. Nereikia mūsų sistemoje ir išsišokėlių. Tik jauni ir mažai patyrę, karjeristai, drumsčia vidaus vandenis ir kenkia policijos įvaizdžiui“.
Prienų policijos vadovas Antanas Kalvaitis irgi linkęs paraginti visus kolegas suprasti, kokios šiuo metu yra valstybės galimybės, kokia ekonominė situacija, kokia dėl to atmosfera, ir kuo mažiau bruzdėti.
O Marijampolės policijos pareigūnai „Akistatai“ guodėsi, kad vis dažniau jaučia piliečių nepasitenkinimą. „Vos jiems, atliekant ikiteisminius tyrimus, kas nors nepatinka, jie tiesiai šviesiai drebia į akis: „Žinome, kodėl taip yra – juk jūs visi korumpuoti! Ne be reikalo Kalvarija sukilusi prieš jus!“
Tik faktai
Kalvarijos kriminalistų kova prasidėjo 2009-ųjų kovo 11-ąją, kai jie nustatė, kad Kalvarijos savivaldybėje tądien buvo vagiamas valstybės miškas, o vagystėje dalyvavo Marijampolės apskrities policijos viršininko pavaduotojas Edvardas Bukota.
Iki 2009-ųjų rudens apie tą miško vagystę teigta tik savo sistemoje, tačiau buvo „neišgirsta“, todėl visi septyni Kalvarijos kriminalistai tai išviešino – pasipylė laikraščių straipsniai ir televizijų reportažai apie tai, kad Kalvarijos kriminalistai kaltina E. Bukotą bendradarbiaujant su nusikaltėliais, o Marijampolės policijos vadovą K. Kalinauską – jį dangstant, padedant Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojui Visvaldui Račkauskui ir Kauno apygardos prokuratūros vadovui Kęstučiui Betingiui.
2010-ųjų vasarą Kalvarijos kriminalistai sulaukė pirmųjų pergalių savo kovoje: E. Bukota, Policijos departamento atestacinei komisijai įvertinus, kad jis netinka eiti užimamas pareigas, pasitraukė iš policijos – išėjo į pareigūno pensiją. Teismas nurodė, kad Generalinė prokuratūra turi pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Kalvarijos kriminalistų pranešimo apie galimą aukštų teisėsaugos pareigūnų korupciją ir piktnaudžiavimą. Buvo susvyravusi ir Marijampolės policijos vadovo K. Kalinausko kėdė – vyko neeilinė atestacija, – vis dėlto jis paliktas vadovauti.
Tyrimą dėl Kalvarijos kriminalistų pareiškimo apie aukštesniųjų pareigūnų galimai padarytas nusikalstamas veikas (vagystę, piktnaudžiavimą, tarnybos pareigų neatlikimą) Generalinės prokuratūros nurodymu vis dar atlieka Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.
Irena ZUBRICKIENĖ
