Vilniaus policija įspėjo studentus nepažeisti įstatymų ir nedalyvauti galimoje ketvirtadienį rengiamoje nesankcionuotoje protesto akcijoje.
„Bet koks kvietimas ignoruoti įstatymus, neleistinais būdais pasinaudoti piliečių nuomonių raiškos teisėmis yra nesuderinamas su demokratinėmis vertybėmis. (...) Beatodairiškai reiškiamas nepasitenkinimas savaime skatina ir kitus pažeidimus - agresiją, smurtą, viešąją netvarką. Dalyvavimas nesankcionuotoje protesto akcijoje yra potencialiai pavojingas tiek jos dalyviams, tiek visuomenei“, - teigiama trečiadienį Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) išplatintame pranešime.
Pareigūnai priminė, kad už Susirinkimo įstatymo pažeidimą Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato baudą nuo 500 iki 2000 litų arba administracinį areštą iki 30 parų.
„Visiems suprantami ekonomikos sunkmečio paliestų studentų nusivylimo, nepasitenkinimo dėl numatomos aukštojo mokslo reformos jausmai. Tačiau brandiems ir atsakingiems žmonėms akivaizdu, kad laikini nesusipratimai negali būti pašalinti skatinant nesantaiką ir nusižengiant visuomeninėms normoms“, - teigiama pranešime.
Protesto akciją prieš aukštojo mokslo reformą žada rengti piliečių grupė „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“. Ji vasario 19 d. kvietė studentus ir visą visuomenę dalyvauti mitinge prie Vyriausybės ir eitynėse iki Seimo rūmų.
Tačiau Vilniaus miesto savivaldybė minėtai akcijai leidimo neišdavė, nes akcijos rengėjai esą negalėjo užtikrinti, kad protesto metu nebus viešosios tvarkos pažeidimų.
Antradienį su akcijos rengėjais buvo susitikęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. Jis žadėjo stengtis palaikyti dialogą su kuo platesnio spektro interesų grupėmis. Tačiau ministras patikino, kad reforma tikrai judės į priekį ir prasidės jau šį rudenį, nes jos atidėjimas būtų didžiulis nuostolis Lietuvai.
„Ministras teigė, kad piliečių grupės nuostata, jog reforma studijuojančius suskaldys į dvi griežtas kategorijas, iš kurių vieni mokės už mokslą, o kiti studijuos nemokamai yra klaidinga - toks pasidalijimas tarp mokančių visą mokestį ir valstybės finansuojamų studentų egzistuoja jau dabar. Šiuo metu valstybė finansuoja 23-24 tūkst. universitetų ir kolegijų pirmakursių studijas, o likę už studijas turi susimokėti patys. Po reformos valstybė kasmet visiškai finansuos 21 tūkst. pirmakursių“, - rašoma Švietimo ir mokslo ministerijos pranešime spaudai.
Vienas iš planuojamų akcijų rengėjų Nerijus Stasiulis BNS yra sakęs, kad piliečių grupė neatsisako planų vėliau surengti didelį mitingą, o ketvirtadienį apsiribos nedidelėmis akcijomis, kurioms nereikalingi specialūs leidimai.
Savivaldybės leidimo nereikia akcijoms, kuriose dalyvauja iki 10-ties asmenų.
Per minėtos piliečių grupės rengtą protesto akciją 2008 metų gegužę kilo neramumai - grupelė jaunuolių, nuo kurios taikaus mitingo organizatoriai atsiribojo, pabandė užsibarikaduoti Vilniaus universiteto pastate sostinės centre. Du jaunuolius tuomet sulaikė policija.
Kitos studentų organizacijos - Lietuvos studentų sąjunga ir Lietuvos studentų atstovybių sąjunga - prie protesto akcijų prisidėti nežada.
Piliečių grupė „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“ teigia, kad mokesčio už studijas klausimas gali būti svarstomas tik atlikus visų akredituotų studijų programų kokybės auditą ir optimizavus aukštųjų mokyklų tinklą. Tai atlikus, mokestis esą privalo būti visiems solidariai vienodas ir kiek įmanoma mažesnis.
Sausio pradžioje Vyriausybė posėdyje pritarė studijų reformai - studijų krepšelio ir valstybės remiamų paskolų sistemos įvedimui. Krepšeliai bus skiriami geriausiais rezultatais mokyklas baigusiems abiturientams - jiems už studijas mokėti nereikės.
Nepatekusieji į valstybės finansuojamas vietas galės rinktis mokamas studijas. Planuojama, kad paskolų sistema bus sukurta vėliausiai iki liepos 1 dienos.
Žadama, kad iki 10 proc. geriausius rezultatus pasiekusių studentų, mokėjusių už mokslą, galės sumokėtus pinigus baigę universitetą atgauti arba būti atleisti nuo paskolos grąžinimo.
Šiuo metu valstybės finansuojamose vietose studijuojantieji, kurie neturi akademinių skolų, o jų sesijų vidurkis ne mažesnis nei 8, už mokslą nemoka. Kiti valstybės finansuojamose vietose studijuojantys studentai gauna dalinį valstybės finansavimą ir moka 520 litų studijų įmoką. Likę studentai moka pilną studijų kainą, kuri skirtingoms studijų sritims ir skirtingose mokslo įstaigose nėra vienoda.
