Dažniausiai padirbinėjami vairuotojo pažymėjimai, banko bei ID kortelės, akcizinės banderolės, 100 ir 50 litų kupiūros, žemės dokumentai.
Kriminalistinių tyrimų centro Dokumentų skyriaus viršininkas Žilvinas Ragauskas portalui Balsas.lt sakė, kad šiemet nustatyta beveik 17 tūkstančių klastočių objektų.
Šiuo metu populiariausias klastojimo objektas - akcizinės banderolės, kurios yra spausdinamos spaustuvėse.
„Tai daroma itin profesionaliai ir dideliais kiekiais. Klastotės beveik neįmanoma atpažinti be specialių ekspertizių. Banderolės klijuojamos ant kontrabandinių prekių, todėl joms pagaminti yra skiriama nemažai lėšų“, - sakė Ž. Ragauskas.
Akcizinės banderolės, kaip ir netikri eurai gaminami tik spaustuvėse ir į rinką patenka itin aukštos kokybės. Dirbdami pogrindyje nusikaltėliai gamintojai gauna nemažai pelno ir kontrabandininkų užsakymų.
Pasai dažniausiai klastojami užsienyje
Pasak Ž. Ragausko, rečiausiai yra klastojami pasai: „Tebuvo vienintelis atvejis, kai į teisėsaugininkų rankas pakliuvo pilnai klastotas pasas. Tačiau jis buvo pagamintas užsienyje, geros kokybės, su visais tam tikrais rekvizitais. Dažniausiai pasuose perklijuojamos nuotraukos, pakeičiami asmens duomenys, tačiau tai pastebėti gan nesudėtinga“.
Šiemet į teisėsaugininkų rankas pateko 19 suklastotų pasų, kur buvo priklijuota kito asmens nuotrauka ar pakeisti asmens duomenys.
Lietuvoje retai klastojami pasai, nes tai yra pernelyg brangus malonumas. Kriminalistų žiniomis, pilnai padirbtas pasas gali kainuoti iki 10 tūkstančių litų, norint pakeisti duomenys - nuo trijų iki penkių tūkstančių litų.
Beje, pareigūnai informavo, jog internete jau dingo skelbimai asmenų, siūlančių suklastoti pasą.
Lietuvoje mėginama padirbti ID korteles bei vairuotojo pažymėjimus, tačiau specialistas nesunkiai atpažins klastotę, mat netikrų kortelių kraštai yra balti. „Be to, klastotę galima atpažinti ir pagal garsą numetus kortelę ant kieto paviršiaus. Numetus padirbtą ID kortelę ar vairuotojo pažymėjimą pasigirsta duslus garsas, o tikrą - skambus“.
Beje, padirbtos kortelės yra daromos pasitelkus naujausią kopijavimo techniką, tačiau nusikaltėliai neturi tam tikros medžiagos, kuri naudojama gaminant tikrąsias.
Anot Ž. Ragausko, tie, kas verčiasi klastojimo verslu, nuolat atnaujina techninius potencialus ir įsigyja naujausių kopijavimo aparatų.
Vairuotojų arkliukas - padirbti techninės apžiūros talonai
Vairuotojų tarpe itin populiarūs klastoti techninės apžiūros talonai. „Nesuprantama kodėl, tačiau vairuotojai mėgina pakeisti techninio talono galiojimo laiką. Juk dabar pareigūnai turi priemones, kuriomis galima per kelias sekundes patikrinti, kada automobilis praėjo techninę apžiūrą. Nepaisant šio fakto, techninių talonų klastojimo vajus dar neparėjo“.
Vien tik šiemet jų suklastota keli šimtai.
Pinigai - klastotojų džiaugsmas
Turint gerą kopijavimo techniką bei kompiuterį nesudėtinga pasidaryti pinigų. Šiuo metu itin daug gaminama 100 ir 50 litų kupiūrų.
„Tiesa, dabar jų kiekis sumažėjo iki minimumo, nes daugelis parduotuvių jau yra įsigijusios ultravioletinių spindulių prietaisus, kurių dėka įmanoma atpažinti netikrus pinigus.
Tiesa, gaminant litus labai nemokšiškai įklijuojami plaušeliai, vandens ženklai yra blankūs.
Mėginama padirbti ir kitų šalių valiutą, tačiau vis labiau apsaugant eurą ar JAV dolerį, tai padaryti vis sudėtingiau, sakė Ž. Ragauskas.
Pasak jo, didžiausia padirbtų eurų partija konfiskuota Kauno rajone 2004 metais: „Iki šiol turime šūsnį ruošinių, kurių nusikaltėliai nespėjo sukarpyti. Į juos pažiūrėti atvyko kriminalistai iš Prancūzijos, Italijos, Vokietijos. Tai buvo itin geros kokybės, spaustuvėje pagaminti eurai su visais reikiamais rekvizitais“.
Pieštas JAV doleris
Gaminant pinigus ne visada pasitelkiama technika. Ž. Ragauskas parodė vieno JAV dolerio kupiūrą, kurį įgudęs dailininkas pavertė šimtine. „Pinigas buvo iš pradžių atšviestas, o paskui visi reikiami ženklai buvo piešiami ranka. Iš pradžių dailininkas uždėjo grunto ir adatėle piešė būtinus rekvizitus ir atvaizdus“.
Anot Dokumentų skyriaus viršininko, sovietmečiu pinigai taip pat buvo piešiami profesionalių dailininkų - ypatingai sekdavosi „gaminti“ dešimties ir trijų rublių kupiūras.
Šiemet rasta 300 suklastotų įvairių šalių pinigų.
Neklastojo tik mirties liudijimo
Pašnekovas pažymėjo, jog šiuo metu vis dar klastojami diplomai, brandos atestatai, žemės dokumentai, santuokos bei gimimo liudijimai: „Nepasitaikė tik mirties liudijimų. Jų, matyt, nereikia“.
Ž. Ragausko nuomone, šiuo metu neverta klastoti minėtų dokumentų, nes internete yra registrai, leidžiantys patikrinti, ar asmuo yra baigęs tam tikrą mokymo įstaigą ir kokiais pažymiais: „ Tačiau nepaisant to, visgi klastojami brandos atestatai, diplomai. Turime suklastotą Kauno technikos universiteto diplomą, kuris pagamintas nukopijavus pavyzdį. Jeigu įstaiga neturi galimybių patikrinti, atpažinti tikrą nuo klastotės yra gan sudėtinga. Kaip ir diplomus, ar brandos atestatus. Tik pasitelkus specialios technikos matosi, jog plaušeliai yra kitokie, nei naudojant originalus“.
Galvosūkis dėl žemės dokumentų
Žemės sklypams virtus tvirta valiuta, vis dažniau klastojami žemės dokumentai. Paprastai klastojami parašai, kurių tikrumą nustatyti itin sudėtinga.
„Reikia turėti originalą norint nustatyti, ar kopijoje yra tikras asmens parašas. Tačiau padirbti galima ir originalą, todėl rašome, jog nustatyti parašo savininką yra sudėtinga. Šiuo metu rašysenos ekspertizę atlieka Teismo ekspertai, tačiau netrukus šią funkciją perduos ir Kriminalistinių tyrimų centrui“, - sakė Ž. Ragauskas.
Pasak jo, rašysenos ekspertizės yra itin sudėtingos ir dažnai nerezultatyvios.
Banko kortelės
Dar vienas klastotojų objektas - banko kortelės. Jas pagamina nuskaičius informaciją apie kortelės savininko lėšas.
Kadangi nusikaltėliai turi tam tikros technikos, nuskaityta informacija perkeliama į juosteles, kurios yra tuščioje plastiko kortelėje.
„Tai tuščia kortelė su juostele ir užrašytu kodu. Daugiau nieko nereikia. Tokių esame ištyrę nemažai“.
Mobiliojo ryšio sutartys
Kaip ir sutarčių, pasirašytų su mobilaus ryšio tiekėjais. „Asmenys pagrobia ar kitaip paima svetimą pasą, sudaro sutartį ir perka pigiai telefoną. Paskui asmens dokumento savininkui tenka apmokėti nemažas sąskaitas bei teisintis, jog tai ne jis pirko telefoną“.
„Nusikaltėlių duona - klastotės - yra pelninga, mat žmonės visada naudojasi kitų asmenų žinių ar technikos stoka. Todėl, manau, klastočių bus ir taikant vis naujesnes technologijos priemones, šis verslas klestės. Žinoma, ir mes nesnaudžiame, todėl tai padaryti bus vis sunkiau“, - tikino pašnekovas.
Pasak jo, kuriant įvairius registrus beveik viską galima bus patikrinti internete, todėl ryžtis klastoti dokumentus galės galintys rizikuoti asmenys.
