Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus viršininkė Laura Salokaitė naujienų portalui tv3.lt. teigė, kad policijos darbas, kaip ir visuomet, nebus atsiejamas nuo greičio kontrolės ir eismo saugumo užtikrinimo.
Be to, prasidėjus mokslo metams, taip pat didelė kontrolė rugsėjo mėnesį bus vykdoma ir prie mokyklų.
„Greičio kontrolė ir eismo saugumo užtikrinimas yra kasdienis policijos darbas, todėl šios priemonės bus vykdomos ir rugsėjo mėnesį.
Taip pat visą rugsėjo mėnesį bus skiriamas dėmesys sustiprintai eismo kontrolei prie ugdymo įstaigų, vairuotojų pareigų pėstiesiems vykdymo kontrolei", – teigė pareigūnė.
Kokie patikrinimai bus vykdomi?
Policijos atstovė nurodė, kokias prevencines priemones vykdys policijos pareigūnai visą rugsėjo mėnesį:
- Rugsėjo 6–11 d. Pavojingo ir chuliganiško vairavimo, manevravimo, lenkimo, kur tai draudžiama daryti, važiavimo per sankryžas, šviesoforo signalų paisymo kontrolė.
- Rugsėjo 6–10 d. Vairuotojų veiklos, nesusijusios su vairavimu, kontrolė (naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant neturint laisvų rankų įrangos).
- Rugsėjo 1–4 d. Pėsčiųjų, dviračių vairuotojų kontrolė – tamsiuoju paros matomumą gerinančių saugos priemonių (atšvaitų, ryškiaspalvių liemenių su šviesą atspindinčiais elementais ir kt.) naudojimas. Šių eismo dalyvių KET VI ir VIII skyrių nuostatų laikymosi kontrolė. Vairuotojų pareigų pėstiesiems, dviračių vairuotojams vykdymo užtikrinimas ir kontrolė.
- Rugsėjo 23–25 d. Dviračių (elektrinių paspirtukų) vairuotojų kontrolė – saugos priemonių dėvėjimas (atšvaitų, ryškiaspalvių liemenių su šviesą atspindinčiais elementais, šalmų ir kt.), šių eismo dalyvių KET VIII skyriaus nuostatų laikymosi kontrolė.
- Rugsėjo 16–22 d. Saugaus eismo dienos. Eismo dalyvių kontrolė išaiškinant prioritetinius KET pažeidimus (ROADPOL inicijuota priemonė).
Už nepraleistą pėsčiąjį – bauda, teisių atėmimas
L. Salokaitė taip pat dar kartą perspėja, kad vairuotojai turi akylai sekti, kas vyksta ne tik kelyje, bet ir už jo ribų, todėl privalu laiku pastebėti žmones, kurie nori kirsti pėsčiųjų perėją.
Visgi, jeigu vairuotojai nepaisys saugumo kriterijų, už tai gali susilaukti ne tik baudos, siekiančios beveik 100 eurų, bet ir prarasti teisę vairuoti transporto priemonę.
„Numatyta, kad nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją užtraukia, kai to reikalauja Kelių eismo taisyklės užtraukia baudą nuo 60 iki 90 Eur., už šį pažeidimą taip pat gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki šešių mėnesių“, – kalbėjo policijos atstovė L. Salokaitė.
Kelių policijos valdybos viršininkas: „Rugsėjis – vienas pavojingiausių mėnesių metuose“
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Vigintas Lukošius jau anksčiau komentavo, kad eisme svarbiausia būti atidiems, atsargiems, sąmoningiems ir gerbti kitą eismo dalyvį.
„Pėstieji yra labiausiai pažeidžiama eismo dalyvių grupė, todėl eismo įvykio metu pa-sekmės pėsčiajam eismo dalyviui būna sunkesnės. Reikia atminti ir tai, jog pati perėja dar nereiškia šimtaprocen-tinio saugumo, pavyzdžiui, 2020 metais Kauno miesto perėjose žuvo du žmonės. Taip, ji suteikia pėsčiajam teisę pereiti gatvę ir pirmenybę, tačiau perėja nereiškia, kad vairuotojas pastebės pėsčiąjį ir automobilis tikrai sustos.
Raginame pėsčiuosius prie perėjų nesielgti neprognozuojamai, neišeiti į gatvę staiga, įdėmiai apsidairyti, nesinau-doti mobiliuoju telefonu, kuris gali išblaškyti dėmesį. Kartais labai gerai pabūti abiejose barikadų pusėse, vairuo-tojui pabūti pėsčiuoju, o pėsčiajam vairuotoju, tada ir suprantame, kokia svarbi abipusė pagarba ir sąmoningumas“, – tąkart teigė pareigūnas.
Eismo įvykių metu nukenčia vaikai
Pasak draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovo Andriaus Žiukelio, dėl intensyvesnio eismo, skubėjimo į darželius ir mokyklas rudenį dažniau pasitaiko situacijų, kai eismo įvykiuose gali nukentėti ir vaikai, o šiemet rugsėjis yra ypač išskirtinis, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Beveik metus praleidus namuose mokantis nuotoliniu būdu nemažai vaikų šiemet grįš į mokyklas primiršę saugaus eismo taisykles, kaip reikia elgtis gatvėje ir viešojo transporto stotelėse, šviesoforu nereguliuojamose perėjose. Beje, eismo taisykles reikėtų pasikartoti ir tėvams, kaip saugiai vairuoti ir manevruoti prie švietimo įstaigų“, – sako A. Žiukelis.
Manevruoti prie mokyklų – itin atsargiai
Draudimo specialistas rekomenduoja pirmokų ir naujų darželinukų tėvams iš anksto pasidomėti, kur leidžiama sustoti automobiliui prie švietimo įstaigos, ar sustojimo vieta yra saugi išlaipinti vaikus.
„Manevruojant prie švietimo įstaigų reikėtų nepamiršti, kad esame atsakingi ne tik už savo, bet ir aplinkinių vaikų saugumą. Tiek atidarant automobilio dureles, tiek pajudant iš vietos reikėtų įsitikinti, ar šalia nėra vaikų, kuriuos galite kliudyti. Net važiuojant pro mokyklą ar darželį reikėtų laikytis mažesnio nei leistinas greitis, pristabdyti prie šalia esančių pėsčiųjų perėjų, kad išvengtume susidūrimo su į kelią netikėtai išbėgusiais vaikais“, – teigia BTA atstovas.
Tuo pačiu vairuojantiems tėvams reikėtų nepamiršti, kad jie nėra vieninteliai skubantys eismo dalyviai prie mokyklos ar darželio – ne vietoje, nors ir kelioms minutėms sustabdomi automobiliai trukdo kitiems vairuotojams, dėl to pradeda formuotis spūstys prie švietimo įstaigų. Neretai pritrūksta ir pakantumo kitiems eismo dalyviams.
Itin svarbus tėvų vaidmuo ugdant vaikus saugaus eismo taisyklių. Nors mažamečiai vaikai dažniausiai į darželį ir mokyklą keliauja su tėvų palyda, apie saugaus eismo taisykles būtina kalbėtis kuo anksčiau. Pasak pašnekovo, daug nelaimingų atsitikimų keliuose būtų galima išvengti, jei vaikai saugaus eismo pagrindus gautų ne mokykloje, o namuose.
„Vaikai yra imlūs ir dažnai kopijuoja tėvų elgesį – jei tėvai nemato nieko blogo kirsti kelią ne per pėsčiųjų perėją ar eiti per perėją nesižvalgant į šalis, taip elgiasi ir jų vaikai. Prie pėsčiųjų perėjų neretai tenka matyti situacijų, kai vaikai jas kerta nenulipę nuo paspirtuko ar nepakeldami akių nuo išmaniojo telefono ekrano. Atsargumo reikėtų kertant net šviesoforu reguliuojamą perėją – nulipti nuo dviračio ar paspirtuko, einant dairytis į šalis, nes pirmumo teisė, deja, nuo nelaimės neapsaugo. Būtent tėvai yra atsakingi, kad jų vaikai ne tik žinotų eismo taisykles, bet ir jų laikytųsi“, – komentuoja A. Žiukelis.
Spūstyse būtina laikytis saugaus atstumo
Praėjusių metų rugsėjį BTA sulaukė daugiau nei 1000 kreipimųsi dėl eismo įvykiuose apgadintų automobilių ar nukentėjusių žmonių. Daugiausia eismo įvykių užregistruota rugsėjo pradžioje ir mėnesio viduryje.
Pasak eksperto, peržvelgus praėjusių metų eismo įvykius akivaizdu, kad rudenį padaugėja neatsargaus ir neatidaus vairavimo atvejų – eismo įvykiai sukeliami tiek nesilaikant atstumo spūstyje, nesaugiai keičiant važiavimo juostas ar kryptį, tiek manevruojant automobilių aikštelėse. Dažnai vairuotojai kliudo kitus automobilius važiuodami ir manevruodami atbuline eiga.
„Prie eismo įvykių gausos rudenį prisideda ir besikeičiančios oro sąlygos – lyjant važiuojamoji kelio dalis būna slidesnė, tad stabdymo kelias pailgėja, esant smarkiam lietui prastėja matomumas, ypač anksti ryte ir vėlai vakare. Todėl saugaus atstumo laikymasis turi būti prioritetas.
Vertėtų atminti, kad į eismo įvykius pakliūva ne tik saugaus atstumo ir leidžiamo greičio mieste nesilaikantys vairuotojai, bet ir tie, kurių dėmesį prikausto išmaniųjų telefonų ekranai. Avarijų pasitaiko net ir geriausiems vairuotojams, tad vairuojant reikėtų ne atsipalaiduoti ir žvilgčioti į telefono ekraną, o stebėti situaciją kelyje, įvertinti kitų eismo dalyvių veiksmus“, – teigia A. Žiukelis.
Lietuvos kelių policijos duomenimis, praėjusiais metais daugiausia eismo įvykių fiksuota rugpjūtį (364) ir rugsėjį (363), šiuo laikotarpiu sužeista ir daugiausia žmonių – 25 proc. visų sužeistųjų. Iš viso praėjusiais metais eismo įvykiuose buvo sužeistas 3271 žmogus, net 15 proc. jų – vaikai iki 18 metų.
