Teroro akto byloje nuteisti vyrai nesutinka su nuosprendžiu ir Apeliacinio teismo prašo jį pakeisti.
Apeliacinis teismas ketvirtadienį pradėjo nagrinėti bylą dėl sausį paskelbto Kauno apygardos teismo nuosprendžio.
Teisėjas Justas Namavičius pranešė, kad teisėjų kolegija nusprendė apklausti byloje esantį įslaptintą liudytoją, jo apklausa vyks ne teismo salėje, o kitoje patalpoje. Prokuroras įpareigotas pasirūpinti šio asmens pristatymu teismui, o gynyba jam klausimus galės užduoti pateikdama iš anksto raštu.
Kauno apygardos teismas kaltais pripažino dešimt asmenų, kaltintų teroro aktu, kai siekdami įbauginti dalį visuomenės ir paveikti Marijampolės teisėsaugą, įvairiose miesto vietose padegė septynis automobilius.
Vienas teisėjų parašė atskirąją nuomonę, manydamas, kad nuteistųjų veiksmų nereikėtų vertinti kaip teroro akto. Jis mano, kad asmenys turėjo būti nuteisti už turto sunaikinimą visuotinai pavojingu būdu.
Kiti teisėjai manė, kad vyrai gali būti nuteisti dėl teroro akto.
Kauno apygardos teismo teisėja Danutė Giačaitė tuomet sakė, kad teismų praktika yra labai skurdi dėl taikymo straipsnio dėl teroro akto. Teismas, vertindamas surinktus įrodymus, vertino, ar tie įrodymai atitinka inkriminuotas kaltinamiesiems veikas.
Pasak jos, teismas vertino, ar kaltinamieji turėjo teroristinių tikslų. Įvertinę kaltinamųjų ir liudytojų parodymus, tai, kad buvo gadinamas niekuo dėtų žmonių turtas, pripažino, jog siekta įbauginti visuomenę, sukelti paniką.
„Buvo aktualu tai, į ką buvo nukreipta tyčia ir (...) labai svarbią reikšmę turi tai, kad tyčia buvo nukreipta ne į policijos veiksmus, bet į Marijampolės miesto gyventojus, kurie neturėjo jokio ryšio su šia byla ir negalėjo paaiškinti, kodėl buvo sudeginti būtent jų automobiliai“, – tada kalbėjo teisėja.
Bylos duomenimis, nusikaltimas įvykdytas 2011 metų sausio 12–13 dienomis, kai 53 metų Arūnas Jakštas, siekdamas įbauginti dalį visuomenės ir Marijampolės policiją priversti susilaikyti nuo procesinių veiksmų jo draugo atžvilgiu.
Siekdamas atkeršyti policijos pareigūnams už neva neteisėtus procesinius veiksmus, kai jo draugas buvo suimtas, A. Jakštas nurodė kitiems kaltinamiesiems organizuoti automobilių padegimus. Mašinos padegtos išdaužiant stiklą ir į saloną įmetant degias medžiagas.
Nuteistieji: teroristais būti negalime
Nė vienas iš nuteistųjų į Apeliacinio teismo posėdį neatvyko, jiems atstovavo advokatai. Kai kurie netrukus po nuosprendžio paskelbimo buvo suimti, teismas taip pat nagrinėja jų skundus dėl suėmimo panaikinimo.
Ketverius metus kalėti nuteistas A. Jakštas Apeliacinio teismo prašo jį visiškai išteisinti, mano, kad liudytojų parodymai nepatikimi ir prieštaringi.
Išteisinimo prašo ir pusketvirtų metų kalėti nuteistas Marius Kirijanovas. Jis taip pat teigia, kad bylos liudytojų parodymai nepatikimi, esą neteisėtai panaudota kriminalinės žvalgybos informacija.
Trejus metus kalėti nuteistas Petras Sidabra irgi siekia išteisinimo, jis mano, kad jo veiksmai buvo antraeiliai, o liudytojų parodymai prieštaringi ir nepatikimi.
Dvejų metų lygtine laisvės atėmimo bausme nuteistas kaltę pripažinęs Raimundas Gelčys mano, kad negali būti pripažintas teroristu. Anot jo, bausmė jam galėtų būti skirta už turto sunaikinimą visuotinai pavojingu būdu.
Vienų metų laisvės atėmimo bausme nubaustas Deividas Jurkūnas prašo teismo atsižvelgti, kad nusikalto būdamas nepilnametis, gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo, prašo į tai atsižvelgti skiriant bausmę.
Nuteistųjų advokatai prašė ne tik apklausti įslaptintą liudytoją, bet ir išsiaiškinti, ar tarptautinės institucijos buvo informuotos apie įvykdytą nusikaltimą – teroro aktą.
Generalinės prokuratūros prokuratūros prokuroras Artūras Urbelis neprieštaravo įslaptinto liudytojo apklausai.
„Gynėjai turi teisę, aš neprieštarauju, kad įslaptintas liudytojas būtų apklaustas, tačiau ne posėdyje, nes net ir pakeitus balsą, pagal kalbos manierą, kitus požymius, gali būti pilnai identifikuotas asmuo. Aš prašyčiau, kad ne teismo posėdžio salėje būtų apklausa, turėtų būti be gynybos ir nuteistųjų, advokatai turi raštu pateikti klausimus“, – kalbėjo A. Urbelis.
Jis teigė, kad tarptautinių institucijų dėl teroro akto Marijampolėje informuoti nereikėjo, nes šis įvykis nesisieja su šalies partneriais, be to, apie įvykį Marijampolėje užsienio valstybės buvo informuotos kitu būdu.
„Trys Europos arešto orderiai buvo išduoti, visas Interpolas, Jungtinė Karalystė ir Vokietija buvo informuoti apie asmenų padarytą nusikaltimą, pakankamai daug institucijų žinojo apie padarytą nusikaltimą, todėl šis prašymas nepagrįstas, nesusijęs su byla“, – sakė prokuroras.
Kai kurie įtariamieji slapstėsi, buvo paskelbta jų paieškai, jiems sulaikyti buvo išduoti Europos arešto orderiai.
Bylos nagrinėjimą teismas tęs liepos 2 dieną.
