Tyrime buvo naudojami palydoviniai duomenys nuo 2000 iki 2013 metų. Analizės metu mokslininkai apskaičiavo „augmenijos produktyvumo indeksą“ Tai buvo padaryta pasitelkus tris klimato kintamuosius: prieinamumą prie vandens, oro temperatūrą, ir debesuotumą.
Matavimai vyko 5 kvadratinių kilometrų plotuose. Buvo aiškinamasi, kaip stipriai šie trys veiksniai sutrikdo augmenijos produktyvumą.
Šis indeksas leidžia pamatuoti ekosistemos jautrumo lygį skalėje nuo 0 iki 100 (0 – mažiausias jautrumas). Žemėlapyje, mažas jautrumas yra pavaizduotas žalia spalva, terpinis lygis – oranžine, ir didelis jautrumas pažymėtas raudonai. Pelkių plotai yra nuspalvinti mėlynai, kaip ir apledėjusios vietos ar dykumos, kuriose vegetacija praktiškai nevyksta.
Bendras žemėlapio vaizdas yra blyškus – geltonai žalias, o tai rodo, kad pasaulio augmenija daugelyje vietų yra gana gerai pasirengusi klimato pokyčiams. Tačiau kaip teigia autoriai, yra keletas labai jautrių teritorijų, įskaitant Arktinę tundrą, atogrąžų miškus ir Alpių regioną, kurių išsaugojimas yra labai svarbus bendrai pasaulio ekosistemai.
Autoriai siekia pratęsti šio plataus tyrimo vykdymą ir ateinančiais metais. Tęsiant duomenų rinkimą, jie tikisi nustatyti, ar šis pasaulio vaizdas tik tirtų 3 metų rezultatas, ar, vis dėlto, tai yra ilgalaikė tendencija.
