Pokyčiai Utenos regione: nuo efektyvaus energijos taupymo ir technologijų kūrimo iki aktyvaus turizmo parko įkūrimo
Pasinaudoję Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų parama aktyvūs Utenos regiono verslininkai pasirūpino, kad tiek gyventojams, tiek ir atvykstantiems šis regionas visus metus išliktų patrauklus gyvenimui, darbui ir poilsiui. Čia sukurta ir toliau vystoma viešoji infrastruktūra, sudarytos palankios galimybės užsienio investicijų pritraukimui, verslo vystimui, turizmo plėtrai, sanatoriniam gydymui bei poilsiui.
Pagal Ūkio ministerijos administruojamas ES paramos priemones Utenos regione vykdomi 42 projektai, kuriems skirta daugiau nei 82,41 mln. Lt ES struktūrinių fondų paramos. Pasinaudojus ES lėšomis, jau baigta įgyvendinti 90 projektų už 113,02 mln. Lt. Šių projektų dėka Utenos regione planuojama sukurti 171 naują darbo vietą bei pritraukti daugiau nei 47 mln. Lt investicijų. Paramos lėšos skirtos viešosios paskirties pastatų renovacijai, įmonių plėtrai ir eksporto skatinimui užsienio rinkose, aktyvaus turizmo centrų sukūrimui, kultūrinio paveldo objektų atnaujinimui.
Taupesnis energijos vartojimas – mažesnės išlaidos gyventojams
Pasinaudojus ES struktūrinių fondų parama didelis dėmesys Utenos regione buvo skirtas viešosios infrastruktūros gerinimo ir energijos efektyvumo didinimo darbams atlikti: renovuoti darželiai, mokyklos, viešosios įstaigos, modernizuoti šilumos tiekimo tinklai. Utenos mieste pastatyta nauja termofikacinė elektrinė. Šiam projektui iš ES struktūrinių fondų lėšų buvo skirta 15,5 mln. Lt paramos. UAB „Utenos šilumos tinklų“ direktoriaus Gintaro Diržausko nuomone, ši nauja elektrinė leido sumažinti šilumos sąnaudas kurui pirkti, nes naudojami vietiniai ir atsinaujinantys energijos ištekliai (biokuras). „Šilumos kaina Utenos miesto vartotojams 2013/2014 metų šildymo sezonui sumažėjo 17 proc. ir šiuo metu yra viena iš mažiausių šilumos kainų Lietuvoje“, – naujos elektrinės privalumus vardijo UAB „Utenos šilumos tinklų“ vadovas.
Plėtra užsienyje ir naujų technologijų kūrimas
Įgyvendinant ES paramos lėšomis finansuojamus projektus, tikimasi, kad jie paskatins naujų darbo vietų atsiradimą, investicijų pritraukimą bei užtikrins sėkmingą verslo plėtrą regione. Todėl ES parama verslininkai skatinami modernizuoti gamybą, aktyviai dalyvauti užsienyje vykstančiose parodose, diegti naujas valdymo sistemas.
Atsiradusiomis galimybėmis optimizuoti darbo procesus pasinaudojo ne viena įmonė. Tarp jų ir UAB „Kogus“, gaminanti šaldytus pusgaminius. Siekdama užtikrinti produkcijos kokybę bei padidinti gamybos apimtis, įmonė gautas paramos lėšas investavo į procesų efektyvumo didinimą. Tuo tarpu energetikos pramonės įrenginių gamintojas UAB „Gandras energoefektas“ energijos vartojimo valdymo sistemą įdiegė siekdamas užsitikrinti konkurencinį pranašumą.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos rinką nėra didelė, įmonės skatinamos ieškoti naujų rinkų ir partnerių užsienyje. Tam skirta viena populiariausių Ūkio ministerijos administruojamų priemonių „Naujos galimybės“. Ji padėjo ir tokioms žinomoms įmonėms kaip „Utenos trikotažas“, „Anykščių vynas“, „Švyturio-Utenos alus“ dalyvauti tarptautinėse parodose tiek Europoje, tiek ir Jungtinėse Amerikos valstijose. Šiose parodose svarbu ne tik pristatyti savo produkciją: trikotažo gaminius, metalo produkciją, alkoholinius gėrimus, bet ir sukurti ryšius, kurie vėliau gali duoti naudos mezgant partnerystes ar stiprinant bendradarbiavimą užsienyje. Naujų klientų paieškos vyko Skandinavijos, Baltijos šalių, NVS ir Vakarų Europos rinkose.
Pasinaudoję ES lėšomis UAB „Umaras“ sukūrė 4 naujus aukštos pridėtinės vertės polietileno gaminių prototipus. Pakalbintas šios įmonės Finansų ir ekonomikos direktorius Gediminas Ambraška teigia, kad šis projektas yra svarbus ne tik dėl naujų gaminių prototipų sukūrimo, bet ir dėl suteiktos galimybės Utenos regione esančių chemijos, fizikos, elektronikos sričių darbuotojams įgyti naujų žinių apie polietileno produkciją. Dalyvavimas projekte padidino regiono kompetencijų lygį. „Papildomai įmonė didinant pajamas iš aukštos pridėtinės vertės produkcijos sieks tobulinti vidinę vadybos ir gamybos sistemas, tai užtikrins užsakymus IT, verslo valdymo, inžinerinėms konsultacinėms bendrovėms Utenos regione“, – planus vardijo G. Ambraška.
Utenos regionas turistus pasirengęs kviesti visus metus
Siekiant sumažinti sezoniškumo įtaką ir padidinti turistų srautus, ES paramos fondų lėšos buvo panaudotos kuriant poilsio ir pramogų parką „Kalita“, kuris yra įsikūręs Anykščiuose. Šioje vietoje atidaryta vienintelė Lietuvoje 500 metrų ilgio vasaros rogučių trasa, kuri veikia ir žiemą. Trasoje yra penki posūkiai, tramplinas ir kilpa, o trasa galima skrieti 40km/h greičiu. Trasos malonumus patirti skuba ne tik mažieji lankytojai su tėvais, bet ir jų seneliai, kurių visiškai negąsdina greitis, o nusileidę vieną kartą dažnai šį malonumą kartoja. Žiemos sporto mėgėjų Kalitos kalnas laukia atnaujinta slidinėjimo trasa ir inventoriaus baze. Nauji keltuvai žiemos metu padėjo optimizuoti klientų priėmimą ir sumažinti laukiančiųjų eilėse skaičių. Įkurtas snieglenčių parkas pritraukia šios sporto šakos profesionalus ir mėgėjus, kurie čia gali atlikti ir išmokti įvairiausių triukų. Šis poilsio ir pramogų parkas Anykščiuose ne tik tapo vietos gyventojų traukos centru, bet ir turistų iš visos Lietuvos bei kaimyninių šalių traukos centru.
Projekto iniciatorius VšĮ Anykščių turizmo informacijos centro direktorius Rimantas Sereičikas šios paramos nauda šiam projektui net neabejoja. „Kalitos“ aktyvių pramogų ir poilsio parkas iš pradžių buvo tvarkomas savivaldybės lėšomis, tai truko apie 6 metus. Tačiau gavus ES paramą, tokį pat darbų kiekį pavyko atlikti per 18 mėnesių. Dabar vasaros sezono metu mus aplanko apie 40 tūkst. žmonių, o žiemos sezono metu su savo atnaujinta kalnų slidinėjimo baze ir paruoštomis trasomis galime drąsiai konkuruoti su kaimynais latviais“, – pasakojo vadovas.
Sutvarkytas ir kitas kultūros paveldo objektas, įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, – Ginučių vandens malūnas. Pasinaudojus ES struktūrinių fondų paramos lėšomis, buvo restauruotas vandens malūno pastatas ir jame esanti technologinė įranga. Tai yra vienas svarbiausių pasiekimų, nes prieš įgyvendinant projektą malūne buvusi įranga dėl gedimų nebeveikė. Restauravus turbiną ir kitus hidrotechnikos įrenginius malūno įranga šiuo metu yra veikianti ir tam tikromis progomis jos veikimas yra demonstruojamas. Šio objekto pritaikymas turizmo reikmėms jau dabar parodo, kad ES parama buvo itin veiksminga. Ekspozicijos ir visos informacijos pristatymas trimis užsienio kalbomis pritraukia vis didesnius turistų srautus. Apsilankę senoviniame malūne turistai gali išvysti vandens ratą, apžiūrėti girnas ir piklius, patyrinėti maišų pakėlimo mechanizmą. Pastogės patalpose įrengta duonos ekspozicija atskleidžianti grūdų kelią nuo sėjos iki duonos kepimo. O buvusiame malūnininko name šiuo metu įrengti apartamentai, kurie laukia poilsiautojų. Ginučių vandens malūną, kaip svarbų turistinį objektą į savo maršrutus įtraukia ir vietiniai gyventojai.
Įgyvendinus energetinius, verslo ir turizmo projektus, tikimasi, kad Utenos regionas ir toliau klėstės, bei turės tvirtus pagrindus ekonominei, socialinei ir kultūrinei plėtrai bei užsienio investicijų pritraukimui.
Užs. nr. 1137
