Iki 2030 metų visi persėsime į elektromobilius?
Europos Komisijos Baltojoje knygoje iškeltas tikslas – iki 2030 metų dvigubai sumažinti degalais varomų automobilių naudojimą miestuose, o iki 2050 metų pasiekti, kad miestuose jų nebeliktų. Ir nors 2030 ar 2050 metai gali atrodyti tarsi tikrai už kalnų, tačiau iki šio tikslo įgyvendinimo jau dabar žengiama mažais užtikrintais žingsniais.
Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės plane numatyta, jog iki 2023 m. Lietuvos miestuose savivaldybių tarybos turės nusistatyti mažos taršos zonas, kuriose būtų ribojamas arba draudžiamas įprastinių automobilių eismas. Iki 2027 m. visas didmiesčių viešasis, taksi ir pavėžėjimo paslaugas teikiantis transportas naudos tik atsinaujinančius energijos išteklius.
Norint pasiekti šių tikslų įgyvendinimo reikalinga kuro alternatyva. Visi vairuoja automobilius varomus benzinu, dyzeliu ar dujomis. Jei jų nebus – prie kokių automobilių vairo persėsime? Atsakymas – elektromobilių.
Žinoma, tikėtis, jog iki 2030 metų gatvėse tyliai judės Tesla ar panašūs elektromobiliai, sudėtinga. Pagal 2021 metų sausio 1 d. duomenis Lietuvos keliais juda 1985929 automobilių. Iš jų 4489 elektromobiliai (M1 ir N1 klasių grynieji elektromobiliai (BEV) ir įkraunami hibridiniai (PEV)). Tai kol kas labai mažas procentas, tačiau situacija kasmet gerėja, elektromobilių ar hibridinių automobilių vis daugėja, tuo pačiu plečiasi aptarnavimo infrastruktūra jiems. Susisiekimo ministerija prognozuoja, jog iki 2030 metų Lietuvoje bus registruoti 230332 elektromobiliai.
Taigi, bent jau prognozės rodo, jog tikrai ne visi, o tik dalis persėsime prie elektromobilių vairo iki 2030 metų. Kiti rinksis mažiau taršius, galbūt hibridinius elektromobilius ar tuos, kurių išmetamo CO2 kiekis neviršija 130 g/km, kas yra tam tikra nustatyta riba.
Lietuviams – šokas. Gelbėja kompensacijos.
Lietuviams tokie pokyčiai ir planai kelia šoką. Arba nėra girdėję apie tokius pokyčius ir susidomi tik išgirdę ką nors apie taršos mokesčius ar kompensacijas automobiliui. Tradiciškai vis dar esame tauta, kuri automobilius perka kuo pigesnius, o tuo pačiu ir senesnius(vidutinis registruojamų automobilių amžius apie 15 metų), o tai reiškia ir taršesnius. Nieko nestebina, jog automobiliai, kurie Vakarų valstybėse nurašomi į atliekas, Lietuvoje „atkalami“ ir parduodami kaip „su nedideliais defektais“.
Ir nors aktyviai kovojama su itin senų ir taršių transporto priemonių importu, be piniginės motyvacijos, mažai kas tiesiog rinktųsi mažiau taršų automobilį. Tad kokios piniginės motyvacijos pastaruoju metu lepino lietuvius?
Taršos mokestis
Registruojant lengvuosius ir lengvuosius krovininius automobilius (M1 ir N1 kategorijos) taikomas registracijos mokestis priklausomai nuo degalų rūšies bei jų kombinacijų ir kai išmetamo CO2 kiekis viršija daugiau nei 130 g/km. Maksimali mokesčių našta pagal kuro tipą: dyzeliniams automobiliams 540 €, benzininiams automobiliams 270 €, hibridiniams automobiliams 243 €.
Mokestis registruojant automobilį pradėtas rinkti nuo 2020 metų liepos 1 dienos. Regitra duomenimis, 2020 metų liepos-spalio mėnesiais anglies dioksido (CO2) kiekis buvo nustatytas 100200 naujų ir naudotų lengvųjų automobilių, iš kurių 13300 (apie 13 proc.) transporto priemonių mokestis nebuvo taikytas, nes išmetamas CO2 kiekis buvo per mažas, o 86900 – viršijo minimalią nustatytą ribą. Į biudžetą per šį laikotarpį surinkta per 10 milijonų eurų.
Kompensacija už taršaus automobilio sunaikinimą
Nuo 2020 metų gegužės automobilių savininkai gali gauti kompensaciją už seno ir taršaus automobilio sunaikinimą įsigyjant paspirtuką, dviratį, mopedą, motociklą ar viešojo transporto bilietą (transporto bilieto įsigijimas galimas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje). Elektriniam paspirtukui arba dviračiui galima gauti iki 400 €, elektriniam dviračiui – iki 700 €, elektriniam mopedui ar motociklui – iki 1000 €, o metiniam viešojo transporto bilietui 260–310 € kompensaciją. Taip pat seną automobilį galima keisti ir į mažiau taršų automobilį, kurio CO2 kiekis neviršija 130 g/km – kompensacija skaičiuojama iki 1000 €.
Iki 2020 metų spalio 19 dienos gauta per 9000 gyventojų prašymų, išmokėta maždaug 8 mln. eurų kompensacijoms. Sunaikinta beveik 16 tūkstančių senų automobilių (per tą patį 2019 metų laikotarpį utilizuota 3 kartus mažiau).
Biudžetas šiai kompensavimo priemonei buvo išnaudotas greičiau nei per pusmetį, Aplinkos ministerija svarsto pratęsti projektą ir skirti papildomą biudžetą.
Kompensacija už elektromobilio įsigijimą
Nuo 2020 metų balandžio 20 d. iki 2021 m. vasario 1 d. galima buvo teikti paraiškas gauti kompensaciją naujai įsigijus elektromobilį. Kompensacinės išmokos dydis vienam pareiškėjui už įsigytą naudotą elektromobilį buvo 2000 €, už įsigytą naują elektromobilį - 4000 €. Papildoma 1000 € kompensacija buvo skiriama pareiškėjui, kuris sunaikino seną transporto priemonę.
Per šį laikotarpį gautos 543 paraiškos, iš jų 142 naujiems elektromobiliams, ir 401 naudotiems elektromobiliams. Priduoti 98 automobiliai sunaikinimui.
Automobilių supirkimas – greita galimybė pasikeisti automobilį
Siekiant įgyvendinti tikslą ir iki 2030 metų kardinaliai pakeisti šalies transporto priemones į labiau ekologiškas ir mažiau teršiančias aplinką, Susisiekimo ministerija žada dar ne vieną skatinimo projektą, kurio metu bus galima gauti paramą už sunaikintą seną automobilį ir naujo, atsinaujinančia energija varomo automobilio įsigijimą.
Norint pasinaudoti kompensacija už automobilio sunaikinimą, reikia pateikti Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimą (ENTP). Ją gali išduoti automobilių supirkimo įmonės. Tokiu atveju nereikia sukti galvos, kaip utilizuoti automobilį, ką su juo daryti – tiesiog jis parduodamas automobilių supirkėjui, turinčiam teisę išrašyti tokią pažymą.
Net jeigu neketinama naudotis valstybės teikiama parama keičiant transporto priemonę, automobilių supirkimas yra gera paslauga norintiems greičio ir paslaugos kokybės. Tereikia užpildyti formą internete su automobilio informacija, sulaukti skambučio ar el.laiško su kainos pasiūlymu, suderinti automobilio pirkimo laiką ir sulaukus pirkėjo pasirašyti pirkimo – pardavimo sutartį. Tokiu būdu sutaupote laiko – nereikia talpinti skelbimo pardavimo portaluose, dailinti automobilio fotografijas, kurti parduodantį tekstą, laukti pirkėjų apžiūroms ir įtikinėti juos, ko automobilis vertas jų dėmesio. Naudojimasis automobilių supirkimo paslauga palengvina visą automobilio pardavimo procesą.
Ir dabar yra pats laikas pasikeisti automobilį, nes valstybės skiriamos lėšos už senų automobilių sunaikinimą bei naujų įsigijimą dabar pasieks platesnį ratą automobilių savininkų. O tuo pačiu prisidėsite prie švaresnės aplinkos kūrimo, jei išsirinksite automobilį, kurio CO2 kiekis neviršija numatytos normos. Vien tai – didelis žingsnis didelių planų kelyje.
