Vienas tokių vairuotojų – „Facebook“ vartotojas Edgaras, kuris viešą diskusiją sukėlė uždavęs vienintelį klausimą: „Gal žinote, ar jau baudžia?“. Vyras atkreipė dėmesį, kad atsirado sektorinius greičio matuoklius žymintys kelio ženklai, todėl ir nusprendė viską išsiaiškinti.
Kitiems kilo klausimų, ar šie greičio matuokliai fiksuoti tik šį pažeidimą? „Girdėjau, kad bus gaudomi ir neleistiną telefonus naudojantys vairuotojai. Kas toliau?“ – ironiškai klausė kitas „Facebook“ vartotojas Tomas. Naujienų portalas pasidomėjo esama situacija ir pasistengė atsakyti į visus vairuotojams kylančius klausimus.
Į klausimus atsakė Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis bei Intelektinių transporto sistemų skyriaus vedėjas Laurynas Ivinskis.
Pokyčiai jau netrukus
Pašnekovai patvirtino, kad jau yra sužymėti visi sektoriniai greičio matuokliai. Tad vairuotojus naujovės pasitiks visiškai netrukus. Tiesa, apie tai jie bus įspėti prieš kelias dienas.
„Planuojama, kad visos sistemos pradės veikti birželio mėnesį. Ar tai bus birželio 1-ąją? Abejoju, bet galiu užtikrinti, kad būtent birželį pažeidimai bus ne tik fiksuojami, tačiau už juos skiriamos atitinkamos nuobaudos. Šiuo metu dar vyksta paskutiniai paruošiamieji darbai“, - pabrėžė L. Ivinskis.
Savo ruožtu V. Pumputis pridūrė, kad nors sistema dar neveikia 100 proc., tačiau jau dabar galima matyti teigiamus pokyčius: „Važiuojant keliu, kur pažymėtas sektorinis greičio radaras vairuotojai išties pakeičia važiavimo greitį. Ir tas yra daugiau nei akivaizdu. Greitis krenta sparčiai, tad sistema, galima sakyti, jau duoda naudos, net ir nepradėjusi veikti visu pajėgumu.“
Anot Saugaus eismo skyriaus vedėjo, šios naujovės pamažu leis mažinti greičio mėgėjams taikomą toleranciją: „Žinoma, iš pradžių bus baudžiami tie, kurie padarė šiurkščius pažeidimus, bet vėliau ta tolerancijos kartelė bus leidžiama vis žemyn ir žemyn. Daug kas priklausys nuo policijos atstovų galimybių apdoroti milžiniškus duomenų srautus. Tam jau yra ruošiamasi, svarstoma automatizuoti baudų skyrimą.
Iš kitos pusės, noriu pasakyti, kad sektoriniai greičio matuokliai yra įrengti ten, kur įvyksta daugiausia avarijų. Niekas neturi tikslo pasipinigauti ar „surinkti“ lėšų. Pirmas tikslas – sumažinti avaringumo rodiklius. Tuose ruožuose privalu važiuoti lėčiau. Tikime, kad tai suveiks.“
Fiksuos įvairius pažeidimus
Pašnekovų paprašėme patikslinti, kokie konkrečiai (be greičio viršijimo – aut. past.) pažeidimai bus fiksuojami tam tikrose Lietuvos kelių atkarpose.
„Savaime suprantama, pirminis tikslas – fiksuoti vidutinį transporto priemonės greitį. Tuo pačiu, priklausomai nuo įrangos, bus tikrinama, ar automobilis yra draustas, ar turi techninę apžiūrą, ar nėra paieškomas kitose valstybėse. Tokie būtų esminiai niuansai“, - pabrėžė V. Pumputis.
Jo kolega, L. Ivinskis, taip pat atkreipė dėmesį į sunkiasvores transporto priemones: „Be minėtų patikrinimo niuansų visoms transporto priemonėms, dar pridurčiau sunkiasvores transporto priemones. Turimos sistemos galimybės leis patikrinti, ar šių transporto priemonių vairuotojai sumokėjo kelių mokesčius (įsigijo vinjetes – aut. past.).“
Pasiteiravus apie ateities perspektyvas, L. Ivinskis atkreipė dėmesį į technologinę pažangą. „Taip, sistemos tobulėja sparčiai. Ateityje tikrai galėsime lengvai fiksuoti tokius pažeidimus, kaip vairuojant naudojamas mobilusis telefonas. Šiame etape apie tai dar nekalbame, bet tai yra labai netolimos ateities klausimas“, - pokalbį užbaigė Intelektinių transporto sistemų skyriaus vedėjas.
Primename, kad iš pradžių Lietuvoje vidutinis greitis bus matuojamas 25 sektoriuose. Vėliau šis skaičius sparčiai didės. Daugumos atkarpų ilgis svyruos nuo 4 iki 7 kilometrų.
