Sveikatos apsaugos ministro Aurimo Pečkausko aiškinimu, šiais pakeitimais siekiama efektyvinti skubiosios pagalbos sritį.
„Siekiama, kad šios itin brangios ir reikalingo paslaugos būtų teikiamos pagal jau dabar skaičiuojamą realų paslaugų poreikį Lietuvos gyventojams“, – kalbėjo jis Vyriausybės posėdyje.
Pasak jo, norima skubios pagalbos paslaugas teikiančių įstaigų tinklą apibrėžti įvykdytos reformos kontekste siekiant koncentruoti išteklius ir užtikrinti didesnių aukštesnės kokybės paslaugų.
„Skubiosios pagalbos medikų trūksta, tad, kad būtų tikslingai panaudotos lėšos ir darbuotojų apkrovimas būtų atitinkamas, tinklą norima efektyvinti“, – BNS dar prieš posėdį komentavo ministro patarėjas Tomas Bagdonas.
Ministro aiškinimu, siūlomi taikyti kriterijai nustatyti pagal tarptautines rekomendacijas, skubios medicinos ekspertų išvadas ir retrospektyvią šias paslaugas teikiančių įstaigų analizę mūsų šalyje.
„Ir reikia atkreipti dėmesį, kad čia kalbame tik apie aktyviąsias stacionarines paslaugas ir tik tas, kurios apmokamos iš mokesčių mokėtojų pinigų. Šis projektas praėjo gana ilgą ir nuoseklų derinimo procesą“, – sakė A. Pečkauskas.
Kokie kriterijai numatyti?
Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtą projektą numatoma, kad kriterijai bus taikomi pagal skubios pagalbos skyriaus tipą.
„Įdėtas kiekybinis kriterijus, kad turi tiek pacientų turėti, kad galėtum teikti skubios pagalbos paslaugas“, – aiškino ministro patarėjas.
SAM teikiame projekte siūloma, kad A ir B1 tipo skubios pagalbos skyriuose, kuriems priskiriami vieno profilio stacionarines gydymo paslaugas teikiančiose įstaigose ir mažosiose rajono lygmens ligoninėse esantys skyriai, turės būti ne mažiau kaip 2 tūkst. skubios medicinos pagalbos atvejų per metus.
Tuo metu B tipo skyriuose, esančiuose antrines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose – 4 tūkst. atvejų, o C tipo, esančiuose tretines paslaugas teikiančiose įstaigose – 6 tūkst. atvejų.
Taip pat numatyta, kad pagalbos atvejų dalis nakties metu – nuo 22 iki 6 val. – turėtų sudaryti ne mažiau kaip 5 proc. visų skubiosios pagalbos atvejų, skubios medicinos pagalbos atvejų dalis savaitgaliais ir švenčių dienomis – ne mažiau kaip 10 procentų, o atvejų dalis, kai pacientą į ligoninę pristatė greitosios medicinos pagalbos darbuotojai – ne mažiau kaip 10 procentų per metus.
Užsidarytų kai kurie skubios pagalbos skyriai?
Paklaustas, ar šie pakeitimai reikštų, kad kai kur gali nelikti dabar veikiančių skubios pagalbos skyrių, T. Bagdonas paaiškino, kad paprasčiausiai tokioms paslaugos nebūtų sudaryta sutartis.
„Jei po pereinamojo laikotarpio skubios pagalbos skyrius, priklausomai nuo jo tipo, neatitiktų keliamų kiekybių reikalavimų – tai yra nesuteiktų paslaugų reikiamam kiekiui pacientų, – su juo nebūtų sudaroma paslaugų sutartis“, – portalui tv3.lt nurodė ministro patarėjas.
Be to, jis pridūrė, kad yra ir kitų kriterijų, pavyzdžiui, geografinis. „Tad reikia žiūrėti į kiekvieno skyriaus situaciją individualiai ir bendras vaizdas išryškės, kai per pereinamąjį laikotarpį bus pradėti sekti pacientų srautai.
Turime situacijų, kai skubios pagalbos skyrių išlaikymas neatitinka suteiktų paslaugų apimties – tai yra pacientų būna vienas kitas, o visos išlaikymo sąnaudos (nuo medikų darbo užmokesčio iki infrastruktūros ir technikos išlaikymo) nugula ant gydymo įstaigos pečių. Taip ribojamos galimybės teikti gyventojams reikalingas paslaugas ir prisidėti prie eilių mažinimo gydymo įstaigose“, – komentavo R. Bagdonas.
Šie reikalavimai gydymo įstaigoms bus pradėti taikyti nuo 2027 metų liepos 1-osios.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
