Į ateitį negrįžo
Filmo „Atgal į ateitį“ gerbėjai visame pasaulyje liko nusivylę, kai paaiškėjo, kad „laiko automobilio“ prietaisų juostos nuotrauka, ilgą laiką klajojusi internete, iš tiesų tebuvo apgavystė, praneša „The Daily Telegraph“. Savaime suprantama, kad kalbama ne apie tikrą „laiko mašiną“, bet apie kadrą iš žymiojo filmo – tačiau ir tas buvo apgaulė, rašo Newsru.com.
Žiūrint į internete pasirodžiusią nuotrauką, galima matyti „laiko mašinos“ nustatymus: filmo herojai Marty McFly ir Emmettas „Dokas“ Brownas iš 1985 metų spalio 26 dienos keliauja į 2012 metų birželio 27 dieną, trečiadienį. Daugybė filmo gerbėjų nekantriai laukė tos dienos. Vis dėlto žymiosios kino trilogijos ekspertai paaiškino, kad tikroji herojų atvykimo į ateitį data yra 2015 metų spalio 21-oji, o tariamas filmo kadras buvo redaguotas kompiuteriu.
Vėliau paaiškėjo, kad gandą apie M. McFly atvykimą į ateitį paleido ne kas kitas, o interneto parduotuvės „Simply Tap“ atstovai, kurie tokiu būdu siekė pareklamuoti pilną „Atgal į ateitį“ trilogijos kolekciją savo „Facebook“ puslapyje.
Praėjus „lemtingai dienai“, tame pačiame puslapyje pasirodė įrašas: „Akivaizdu, kad vakar nebuvo sugrįžimo į ateitį diena. Tai buvo tik mažytis mūsų pokštas... kuris, pasirodo, įtikino nemažai žmonių.“
Įdomu tai, kad tai yra nebe pirmas kartas, kai bandoma užsidirbti iš to paties pokšto. 2010 metų liepos 6 dieną internete taip pat buvo pasirodžiusi atitinkamai paredaguota nuotrauka.
5 pokštai, apkvailinę pasaulį
Šis incidentas privertė prisiminti ir keletą kitų panašių „pokštų“ ir mistifikacijų XX amžiuje.
1. 1957 metais „BBC“ eteryje buvo paskelbta, kad dėl neregėtai šiltos žiemos ir naujojo chemikalo, sunaikinusio kenkėją – makaroninį ilganosį, švedų fermeriui pavyko surinkti puikų makaronų derlių. Vaizdo siužete iš Švedijos buvo pasakojama, kad žmonės sugebėjo užauginti makaronus ant medžių. Pavyzdžiui, buvo parodyta, kaip nuo medžių renkami spagečiai, kurie vėliau džiovinami ir ruošiami maistui.
Reportažas sukėlė tikrą žiūrovų skambučių škvalą. Jie troško sužinoti, kaip patys galėtų užauginti makaronus namų sąlygomis. Įdomu tai, kad apgautas liko ir pats „BBC“ diktorius Ianas Jacobsas, kuris vėliau prisipažino, kad po reportažo netgi nuėjo ir paskaitė apie spagečius enciklopedijoje.
2. 1975 metais laikraštis „The Sunday Times“ pareiškė, kad žymioji Lochneso pabaisos nuotrauka, padaryta 1934 metais ir visame pasaulyje žinoma kaip „Chirurgo nuotrauka“, iš tiesų yra apgaulė. Ir tai buvo tiesa, kurios niekas nežinojo daugiau nei 40 metų. Paaiškėjo, kad pabaisa nuotraukoje tebuvo chirurgo Roberto Kennetho Wilsono ir jo draugo režisieriaus pastatyta figūra iš žaislinės valties ir keleto medžio gabalų.
3. 1995 metais visi, kas manė, kad 1947 metais Rosvele, Naujojo Meksiko valstijoje, įvykęs slaptas ateivių suėmimas, džiūgavo, nes britų muzikantas ir prodiuseris Ray'us Santillis paviešino „slaptą“ įrašą iš JAV vyriausybės archyvų, kuriame pavaizduotas ateivio skrodimas. 2006 metais per interviu pats R. Santillis prisipažino, kad filmą sukūrė pats.
4. Penkių nuotraukų serija, padaryta 1917 ir 1921 metais dviejų mergaičių, gyvenusių netoli Bredfordo, tuo laiku tiesiog nustebino visą pasaulį. Šiose nuotraukose buvo vaizduojamos... fėjos. Jos turėjo tapti įrodymu, kad šios mistinės būtybės iš tiesų egzistuoja.
Kai nuotraukos buvo paviešintos, jomis susidomėjo net pats seras Arthuras Conan Doyle'is, kuris netgi vėliau parašė straipsnį viename iš žymių žurnalų, kuriame tvirtino, kad nuotraukos yra autentiškos. 50 metų nuotraukas padariusios mergaitės vengė viešumos. Per tuos metus vis dar išliko nemažai žmonių, kurie tikėjo visa šia nesąmone. Vis dėlto 1981 moterys prisipažino, kad pirmos keturios nuotraukos netikros. Tiesa, penktoji, pasak jų, visgi yra tikra.
5. 1912 metais netoli Piltdauno miesto Didžiojoje Britanijoje buvo aptiktos itin seno žmogaus kaukolės ir žandikaulio gabalėliai. Atradimo autoriais tapo žymus archeologas Charlesas Dawsonas ir Arthuras Woodwordas. Jie nusprendė, kad „piltdaunietis“ gyveni maždaug prieš milijoną metų. Tuo metu Europoje buvo aptikti tik prieš 200–300 tūkstančių metų gyvenusių žmonių palaikai, o Javoje rado 700 tūkstančių metų senumo palaikus. „Piltdaunietis“ turėjo didžiules smegenis. Tokiu būdu jis galėjo būti seniausiu homo sapiens atstovu. Jį pavadino „Dosono eoantropu“.
1953 metais antropologas Josephas Winneris pirmą kartą išreiškė abejonę, kad eoantropas kada nors egzistavo. Kaip parodė daugybė tyrimų, rasti kaukolės gabaliukai iš tiesų priklausė beždžionei, kuri buvo maždaug Williamo Shakespearo amžininkė.
