Išprašė iš nakvynės namų
Kaip pranešė Klaipėdos miesto apylinkės teismo atstovas ryšiams su visuomene Kęstutis Butvydas, už melagingą pranešimą susprogdinti Klaipėdos miesto savivaldybės pastatą benamį Andrių Jakumaitį (41 m.) teismas įpareigojo 4 mėnesius neatlygintinai visuomenės labui atlikti viešuosius darbus, kas mėnesį išdirbant po 20 valandų.
Bylos duomenimis, šių metų vasario 12-ąją apie vidurdienį girtas A. Jakumaitis mobiliuoju telefonu paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės patalpose padėjo sprogmenį. Dėl šio pranešimo buvo iškviestos specialiosios pajėgos. Į įvykio vietą atvyko Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos gaisrinė automobilinė cisterna, specialusis pajėgų valdymo automobilis bei Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras” išminuotojai.
Dėl kilusio pavojaus iš pastato buvo evakuoti žmonės, aptverta teritorija. Tačiau pavojus buvo melagingas – patikrinę savivaldybės patalpas, pareigūnai sprogmenų nerado.
Greitai buvo išsiaiškinta, jog taip „pajuokavo“ benamis A. Jakumaitis. Atvesdintas į komisariatą ir apklaustas vyras savo kaltės neneigė. Jis paaiškino, kad tą dieną atėjo į uostamiestyje esančius nakvynės namus, kad galėtų pernakvoti. Tačiau girto A. Jakumaičio į nakvynės namus niekas neįleido. Supykęs vyras sugalvojo pagąsdinti Klaipėdos miesto savivaldybę, kuriai ir priklauso minėta įstaiga.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad vyras tyčia melagingai pranešė apie visuomenei gresiantį pavojų. Nuteistojo atsakomybę lengvino jo prisipažinimas padarius nusikaltimą ir gailėjimasis dėl tokio savo poelgio. Tačiau tai, kad A. Jakumaitis tokį „pokštą“ iškrėtė girtas, buvo įvertinta kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
Kadangi ikiteisminio tyrimo metu A. Jakumaitis savo kaltę pripažino, teismas gavo prokuroro pareiškimą užbaigti bylos nagrinėjimą baudžiamuoju įsakymu. Jis priimamas asmenims nedalyvaujant bylos nagrinėjime. Jeigu nuteistasis nesutinka su paskirta bausme, jis per 14 dienų nuo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo turėtų paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisiamajame posėdyje. A. Jakumaičiui nepadavus minėto prašymo, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus neskundžiamas.
Prisipokštavo
Kaip žinome, balandžio 1-oji – pokštų ir melagių diena. Tik ne kiekvienas sugeba protingai pokštauti. Štai balandžio 1 dieną apie 11 valandą ryto Vilniaus policijai buvo pranešta, kad Linkmenų gatvėje esančioje V. Sirokomlės vidurinėje mokykloje, 5 kabinete yra padėtas „karo sviedinys“.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūnai, pasikalbėję su mokyklos pedagogais, greitai nustatė, kas šitaip „papokštavo“. Pasirodė tai beesąs trylikos metų paauglys, kuris vėlavo į pamoką. Nutaręs nuslėpti savo vėlavimą jis ir pranešė apie neva padėtą sprogmenį. Patikrinę šio trylikamečio mobiliojo telefono skambučių išklotinę pareigūnai išsiaiškino, kad tas pats moksleivs dar balandžio 1-osios išvakarėse paskambino Bendrajam pagalbos centrui ir melagingai pranešė, jog dega mokykla. Paauglys policijai aiškino, kad nieko bloga nenorėjęs – tenorėjęs tik papokštauti.
Panašiai pasielgė ir dar du sostinėje gyvenantys paaugliai. Kovo viduryje Vilniaus miesto 6-is policijos komisariatas gavo Bendrojo pagalbos centro pranešimą, kad Vilniuje, Ateities gatvėje įsikūrusiame prekybos centre „Mandarinas“ padėta bomba. Buvo išsiųstos didžiulės policijos ir išminuotojų pajėgos, tačiau sprogmens nerasta.
Kriminalistai greitai nustatė ir į komisariatą pristatė trylikmetį M. T., iš kurio telefono buvo skambinta ir melagingai pranešta apie visuomenei gresiantį pavojų, o kitą rytą į komisariatą buvo prastatytas ir trylikamečio draugas – šešiolikmetis A. G. Pasirodė, jog tai jis skambino draugo telefonu ir melagingai pranešė apie neva padėtą bombą.
A. G. prisipažino įvykdęs nusikaltimą ir pareiškė žinojęs, kas jam už tai gręsia, jei būtų išaiškinta jo kaltė. Vaikinui pareikšti įtarimai dėl melagingo pranešimo apie visuomenei gresiantį pavojų ar ištikusią nelaimę.
Atsakys tėvai
Pravartu priminti, kad vaikams, kurie padarė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčią veiką, tačiau šios veikos padarymo metu nebuvo sulaukę Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatyto amžiaus, nuo kurio pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus galima baudžiamoji atsakomybė už jo padarytą veiką ir vaikams, kurie padarė administracinių teisės pažeidimų požymių turinčią veiką, tačiau šios veikos padarymo metu nebuvo sukakę Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytas amžius, nuo kurio atsiranda administracinė atsakomybė, gali būti skiriamos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės.
Minėtas nepilnametis nėra sulaukęs amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, todėl šiuo metu sprendžiamas klausimas dėl atsakomybės taikymo jo tėvams. Be to, moksleivio tėvams gali būti pateiktas ir civilinis ieškinys dėl specialiųjų tarnybų reagavimo išlaidų kompensavimo. Pats nepilnametis bus įrašytas į vaikų, kurių elgesiu domisi policija, apskaitą, su juo bus atliekamas individualus prevencinio pobūdžio darbas.
„Sprogmenys“ kurorte
Sausio mėnesį bent kelis kartus dėl melagingų skambučių ant kojų buvo sukelta Palangos policija, ugniagesiai, medikai bei išminuotojai.
Pirmąją sausio savaitę, tą pačią dieną, apie vidurdienį du vyrai vienas po kito paskambinę Bendruoju pagalbos telefonu, pranešė, jog užminuota Palangos autobusų stotis ir viešbutis „Palanga“. Ne itin rišliai kalbėję vyrai tvirtino, jog taip padaryta dėl nuolatinių nekviestų svečių iš kitų šalių – girdi, „už rasizmą“. Tuoj pat buvo įvestas planas „Skydas“, iš autobusų stoties, artimiausių kavinių ir viešbučio buvo evakuoti žmonės, buvo uždarytos artimiausios gatvės. Į įvykio vietą suvažiavo antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ išminuotojai, ugniagesiai-gelbėtojai, greitoji pagalba. Apžiūrėję nurodytus objektus, pareigūnai jokių sprogmenų neaptiko.
Ekspertai, perklausę įrašus, įtarė, jog skambinę vyrai buvo neblaivūs. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio eigoje buvo nustatyta, jog vyrai skambino iš Šilutės, tačiau įtarimai dar niekam nepareikšti.
O sausio pabaigoje ir vėl ant kojų buvo sukeltos Palangos policijos, ugniagesių ir medikų pajėgos. Vaikiškas balsas vieną pavakarę telefonu pranešė, jog Palangos oro uoste padėtas sprogmuo ir ten esantiems žmonėms gresia mirtinas pavojus.
Policijos pareigūnai tuoj pat evakavo oro uoste buvusius žmones, tačiau keli valdymo skrydžių darbuotojai savo darbo vietose, nes turėjo sulaukti pagal grafiką numatyto besileidžiančio lėktuvo.
Apieškoję visą oro uosto pastatą ir teritoriją pareigūnai jokio sprogmens nerado. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad melagingas skambutis buvo užfiksuotas iš Vilniaus, nustatytas ir numeris, iš kurio skambinta, todėl visa surinkta medžiaga buvo perduota sostinės policijai tolesniam tyrimui.
Kalbinti pareigūnai tvirtino, jog tokių visiškai nereikalingų, tačiau daug lėšų, pareigūnų laiko ir jėgų reikalaujančių operacijų būtų galima išvengti, jei už tokius „pokštus“ būtų numatytos daug rimtesnės sankcijos. Šiuo metu įstatymas už žinomai melagingus priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimus numato tik baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų litų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų. Asmuo, melagingai pranešęs apie visuomenei gresiantį pavojų ar ištikusią nelaimę, jeigu dėl to buvo iškviestos specialios tarnybos, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
Aurelija Žutautienė
