Portalo tv3.lt skaitytojas Ignas iš Anykščių rajono skundėsi, kad kaimynas neleidžia jam prieiti prie upės pakrantės.
„Atšilus orams su šeima norėtume daugiau laiko leisti gamtoje, prie vandens. Kaimynas kitoje kelio pusėje gyvena netoli upės. Netoli jo namų yra priėjimas prie vandens, toliau jau prisideda ūkininkų laukai ir pakrantės nebeįmanoma pasiekti. Nebent tektų bristi per javus.
Tačiau kaimynas nesutinka, kad eitume jo keliuku ir būtume prie upės, netoli jo kiemo. Anot jo, be sutikimo svetimuose kiemuose draudžiama vaikščioti. O jeigu noriu pasiekti upę siūlo ieškoti bendro paplūdimio?“ – piktinosi vyras.
Jis tikino, nesuprantantis kaimyno užsispyrimo.
„Juk neketinu nieko blogo daryti ir net nebūsiu kaimyno kieme, tik netoli jo. Juk upės krantas negali jam priklausyti. Juk jis privalo leisti visiems prie jo prieiti“, – sakė Ignas.
Gyventojams apsitverti vandens telkinius draudžiama
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija informavo, kad paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama tverti tvoras ar kitais statiniais, įrenginiais ir želdiniais kliudyti pakrante praeiti žmonėms vandens telkinio apsaugos zonos dalyje, apimančioje 5 metrus nuo vandens linijos.
„O jeigu žemė pirmuosius 5 metrus nuo vandens telkinio kranto linijos yra užpelkėjusi arba yra stačiame šlaite (skardyje), nurodytas užtvėrimų draudimas taikomas didesniu atstumu nuo vandens taip, kad bent vieno metro pločio žemės juosta būtų tinkama asmenims praeiti vandens telkinio pakrante“, – komentavo inspekcija.
Anot jos, jeigu gyventojai nepaiso šio draudimo, jie gali būti nubausti piniginėmis baudomis.
„Jeigu fiziniai asmenys apsitveria pakrantes, jie gali gauti baudas nuo 30 iki 140 eurų, jeigu tą patį nusižengimą padaro juridinis asmuo, jis baudžiamas didesnėmis baudomis, 90 iki 290 eurų.
Jeigu nusižengimą gyventojai pakartoja, jie baudžiami vėl, tik šįkart jau didesnėmis baudomis. Fiziniai asmenys gali gauti baudas nuo 50 iki 300 eurų, o juridiniai – nuo 200 iki 550 eurų“, – įspėjo inspekcija.
Jos teigimu, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai.
„Dėl galimo trukdymo praeiti pakrante galima kreiptis tiesiogiai į Aplinkos apsaugos departamentą. O jeigu praėjimas užtvertas statiniais, kurių statyba draudžiama, tai tokius skundus, taip pat nagrinėja Statybos inspekcija“, – teigė inspekcija.
Tikrins ir poilsiautojus
Tuo metu Aplinkos apsaugos departamentas pasakojo, kad jau ne vienerius metus vykdo akciją „Poilsiauk atsakingai“.
„Šios akcijos metu aplinkosaugininkai ypatingą dėmesį skiria paviršinių vandens telkinių apsaugos zonoms ir pakrančių apsaugos juostoms bei kitoms rekreacinėms teritorijoms. Taip pat kontroliuojama, kaip laikomasi aplinkosaugos reikalavimų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis, kaip poilsiaujama miškuose ir saugomose teritorijose, ar nešiukšlinama prie vandens telkinių.
2022 m. per akciją „Poilsiauk atsakingai“, trukusią nuo balandžio 20 d. iki rugpjūčio 31 d. aplinkosaugininkai. Atliko 872 reidus, patikrino 8855 fizinius asmenis, 195 ūkio subjektus, 686 transporto priemones (įskaitant ir plaukiojimo priemones) ir nustatė 922 pažeidimus“, – komentavo Aplinkos apsaugos departamentas.
Anot jo, šiemet ši akcija vyks nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 31 d.
Aplinkos apsaugos departamentas įspėjo, kad priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio gali būti taikomi įspėjimai, administracinė atsakomybė ir skaičiuojama aplinkai padaryta žala.
Dažniausi pažeidimai ir kokios baudos už juos gresia:
- pakrančių apsaugos juostose draudžiama statyti motorines transporto priemones arčiau kaip 25 m iki vandens telkinio kranto. Už šį nusižengimą galima gauti 30–140 eurų baudą;
- už nesutvarkytą/prišiukšlintą žvejybos vietą (5 metrų spinduliu), mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas galima gauti įspėjimą arba 10–60 eurų baudą;
- už neteisėtą važiavimą per žolinę dangą, miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis galima gauti įspėjimą arba 20–140 eurų baudą;
- lankymosi miške taisyklės fiziniams asmenims draudžia kurti laužus ir naudoti atvirą ugnį (išskyrus viešojo naudojimo poilsio objektuose įrengtas ir atitinkamai pažymėtas laužavietes), mėtyti neužgesintus degtukus, nuorūkas ir kitus daiktus, galinčius sukelti gaisrą. Pažeidus šiuos reikalavimus asmenims taikoma atsakomybė – įspėjimas arba 20–50 eurų bauda. Taip pat gali būti skiriama 50–110 eurų bauda juridinių asmenų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims;
- už šiukšlinimą poilsiautojams taip gali būti skirta bauda nuo 20 iki 50 eurų.
„Aplinkosaugininkai reidus vykdo nuolat – pakartotinai žvalgomos šalies teritorijos, rengiamos pasalos, naudojami dronai ir kita įranga, kad būtų išaiškinti aplinkosauginiai pažeidimai“, – įspėjo Aplinkos apsaugos departamentas.
