Svečiai piktinasi, kad kurortai nebežino, kaip pinigautis.
„Čia labai drastiškai, labai drastiškai tas sugalvota. Sunku pasakyti, paprasčiausiai vis tiek žmonės – kas važiavo, važiuos, vis tiek važiuos, tik tiek, kad jau turės daugiau taupyt. Ženkli ženkli [suma, - aut. past.], bet žmonės, lietuviai prie visko pripranta“, - tvirtina palangiškis Vytautas.
Vietiniai supranta: kad ir kaip atsibodo mašinos kurorte, be poilsiautojų jie – žlugę. Mokestis nebaisus tik patiems turtingiausiems poilsiautojams, pajūryje prisipirkusiems prabangių būstų – jie važinės nemokamai, kaip gyventojai. Tad didesniam mokesčiui nepritaria ir vietiniai.
Tuo tarpu Neringos meras, prabilęs apie 50 eurų, džiaugiasi sukėlęs diskusiją.
„Mintis ta atsitiko šiek tiek papykus ant kolegų didžiųjų miestų, kurie dabar vis sako, kad pajūris uždarytas, renka mokesčius, tai teko būti Vilniuje atostogų metu, ir teko sumokėt per 2 dienas virš 60 eurų parkavimo mokesčio. Kas, noriu pabrėžti, Neringoje visą laiką galima rasti nemokamą sustojimą, parkavimą, švarų pajūrį, nemokamus tualetus ir visa kita už šitą nedidelį įvažiavimo mokestį“, - aiškina Neringos meras Darius Jasaitis.
Tiesa, 50-ies eurų ekologiniam mokesčiui taryba niekada nepritartų, mat ir nuo 20 litų mokestį keliant iki 10-ies eurų būta pasipriešinimo, tačiau kad mokestį didinti reikia – sutaria visi. Dabartinis visiškai nebesukontroliuoja mašinų srauto. Esą trys tos pačios šeimos nariai į Neringą vyksta skirtingais automobiliais. Mokestį padidinus, nekainuotų statymas ir mašiną būtų galima palikti aikštelėje.
Dabar vasarą lengvajam automobiliui už įvažiavimą į kurortą tenka pakloti 10 eurų, ne sezono metu – 5. Per metus Neringa surenka apie milijoną eurų ekologinio mokesčio, tačiau dar daugiau – apie pusantro milijono atsieina kurorto valymas, gelbėtojų išlaikymas, gėlynų priežiūra, suoliukai ir kita dažniausiai poilsiautojus džiuginanti infrastruktūra.
