Antrą šimtmetį skaičiuojantis Klaipėdos poilsio parkas, menantis jį kirtusio tramvajaus dardėjimą ir sūpuoklėmis besidžiaugiančių sovietmečio vaikų klegesį, per 20 Lietuvos nepriklausomybės metų buvo apleistas ir paliktas merdėti. Tačiau kitą savaitę parke vėl skambės vaikų ir suaugusiųjų balsai bei muzika. Daugiau kaip tūkstantis klaipėdiečių pasiryžę sugrįžti į parką, surinkti jame šiukšles, iškelti inkilus, linksmintis ir vieningai ištarti: "Tai - mūsų parkas. Jis - gyvas ir mums reikalingas".
Iniciatyvinė grupė "Klaipėdieti! Atgaivinki savo miesto parką" kovo 27 d. kviečia miestelėnus į masinę talką bei pavasario šventę Klaipėdos poilsio parke.
Talka prasidės 10 val. ir truks iki pietų. Jos metu ketinama parke surinkti šiukšles, tad talkininkai raginami pasirūpinti šiukšlių maišais ir pirštinėmis (dalį jų parūpins organizatoriai). Talkos metu parke skambės muzika, tvarkdariai bus vaišinami karšta arbata.
Nuo 13 iki 17 val. parke vyks pavasario šventė. Jos metu vaikai ketina iškelti inkilus, nudažyti porą suoliukų. Programoje numatoma improvizuota diskoteka su įvairiomis atrakcijomis, žaidimais ir siurprizais. Renginyje ketina dalyvauti ir folkloro kolektyvai bei uostamiesčio teatralai.
Klaipėdos poilsio ir pramogų parko istoriją, čia veikusius atrakcionus, apžvalgos ratą ir kitas linksmybes primins fotografijos, plakatai ir kita informacija specialiame stende. Visi talkos bei šventės dalyviai galės tapti parko metraštininkais, ant specialių lapų užrašydami savo prisiminimus apie parką ir ateities lūkesčius, susijusius su šia teritorija.
Masinė talka ir pavasario šventė parke - tai sausio mėnesį startavusio socialinio projekto kulminacija, kurį inicijavo grupelė klaipėdiečių. Projekto koordinatorė klaipėdietė Jolanta Norkienė iniciatyvą "Klaipėdieti! Atgaivinki savo miesto parką" užregistravo socialiniame tinklapyje "Facebook". Per keletą mėnesių ši iniciatyva sulaukė daugiau kaip 1000 gerbėjų. Paskelbus apie talką, paramą ir pagalbą jos organizatoriams ėmė siūlyti visuomeninės organizacijos, biudžetinės ir privačios įstaigos, moksleiviai, studentai.
"Sąjūdis taip pat prasidėjo nuo ekologinių akcijų. Manau, jog iniciatyva atgaivinti poilsio parką yra gražus žingsnis į klaipėdiečių visuomeniškumą", - pastebėjo Aleksas Bagdonavičius, prie akcijos prisijungusio Klaipėdos jaunimo centro direktorius, kurio kabinete du kartus per savaitę renkasi parko atgaivinimo iniciatyvinė grupė.
Paskatino istorinius tyrimus
J. Norkienė dar pasidžiaugė, jog pirminė projekto "Klaipėdieti! Atgaivinki savo miesto parką" idėja sužadinti uostamiesčio gyventojų nostalgiją šiai rekreacinei teritorijai peraugo į rimtus parko istorijos tyrimus.
"Iš pradžių atkreipėme dėmesį, jog Klaipėdos miesto albumuose, knygose visai nėra šio parko fotografijų ir paprašėme žmonių pasidalinti asmeninėmis parko nuotraukomis. Šiandien jau turime daugiau kaip 50 parko fotografijų kolekciją. Be to, sužinojome, jog oficialiai 1947 metais Klaipėdoje užregistruoto poilsio ir pramogų parko istorija iš tikrųjų skaičiuoja antrą šimtmetį", - atradimais džiaugėsi J. Norkienė, iki rugsėjo mėnesio ketinanti parengti, išleisti ir bibliotekai padovanoti unikalų istorinį fotografijų albumą apie Poilsio parką.
"Poilsio parko gimimo data yra 1834 metai, - patvirtino daugelio istorinių knygų apie Klaipėdą sudarytojas ir leidėjas Kęstutis Demereckas. - Tais metais didžiulę teritoriją nuo dabartinės Janonio gatvės iki Tauralaukio miestas perleido pirkliams, kad šie ją apželdintų ir apsaugotų miestą nuo vėjų pustomo pajūrio smėlio. Pats miestas pasodinti apsauginės juostos negalėjo, nes tuomet želdiniai labai brangiai kainavo. Sodinant parką 5 akmenimis buvo paženklintos miesto ribos, ant vieno iš akmenų buvo iškalta 1834 metų data. Jau po dvidešimtmečio, 1855 metais, istorikai rašė, jog Karlas Šojus (Šilutėje gyvenusio Hugo Šojaus tėvas) Klaipėdos parke savo lėšomis nutiesė promenadą. Žinoma, jog parke jau XIX amžiuje bei XX amžiaus pradžioje buvo pasivaikščiojimo takai, keletas paminklų, veikė trys kavinės, jaunimo centras - vasaros stovykla. Vėliau parko teritorijoje atsirado kareivinių kompleksas, raupsuotųjų ligoninė, nutiestas geležinkelis, tramvajaus linija, įrengtas stadionas, šaudykla prie ežerėlio. Tikslių tyrimų, kaip parkas vystėsi, kol kas neturime", - sakė K. Demereckas.
Tvarkys ir savivaldybė
Šiandien klaipėdiečių troškimai ir iniciatyva atgaivinti Klaipėdos poilsio parką sutampa ir su Klaipėdos savivaldybės ketinimais jau šiais metais pradėti poilsio parko tvarkymo darbus. Verslo paramos agentūra vertina savivaldybės pateiktą paraišką "Klaipėdos poilsio parko sutvarkymas ir pritaikymas turizmo ir kitoms viešoms reikmėms".
Pagal šį projektą per šiuos ir ateinančius metus numatoma sutvarkyti ir pėstiesiems bei dviratininkams pritaikyti poilsio parko takelius, įrengti apšvietimą, suoliukus, sutvarkyti želdinius, įrengti aikšteles šeimų poilsiui, vaikams, krepšinio, teniso aikšteles, aikštelę riedlentininkams ir kt.
Bendra poilsio parko sutvarkymo projekto vertė - 3,41 mln. litų. 2,9 mln. litų tikimasi gauti iš Europos Sąjungos fondų, beveik 513 tūkst. litų investuos pati savivaldybė.
Atsiųsk nuotrauką
Akcijos "Klaipėdieti! Atgaivink savo miesto parką" iniciatyvinė grupė prašo klaipėdiečių pasidalinti senomis poilsio parko fotografijomis, kurios bus išleistos albume. Fotografijas siųsti el. paštu [email protected].
Nemokamai nuskenuoti senas parko fotografijas ir išsiųsti galima Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės bibliotekos interneto skaitykloje.
Daugiau informacijos tel. 8 686 85468.
Parko vizija klaipėdiečių akimis
Grupės "Klaipėdieti! Atgaivinki savo miesto parką" nariai pradėjo diskusiją apie poilsio parko ateitį. Tikėdamiesi, jog parko tvarkymo projektą įgyvendinanti uostamiesčio savivaldybė atkreips dėmesį į visuomenės nuomonę ir poreikius, kviečiame skaitytojus prisijungti prie šios diskusijos ir išsakyti savo parko viziją.
Aurelija Korotkeviciene:
Man labai norėtųsi, kad parkas nebūtų naujoviškas, o senove kvepėtų. Kad būtų kokia butaforinė pilis, kurioje galėtum pavaikščioti su ilga, pusta suknia. Juoko kambarys tiesiog būtinas.
Erika Gudauskaitė:
Buvau labai maža, kai tas parkas buvo pilnas žmonių. Prisimenu, kaip mes eidavom suptis ant sūpynių-laivelių, kaip važinėdavausi mašinytėmis, kaip kilau velnio ratu... Dabar, žinoma, būtų smagu, jeigu parke vėl atsirastų vietos vaikų žaidimų-atrakcionų aikštelėms. Tik, gaila, kad tie atrakcionai, ko gero, šiais laikai nebebūtų tokie patys. Kažkodėl, išgirdus žodį "atrakcionas", man prieš akis iškyla olandų atrakcionai. Parką įsivaizduoju labiau modernų nei dvelkiantį istorija. Gal todėl, kad esu jaunas žmogus ir viską įsivaizduoju novatoriškai. Būtų smagu jei parke būtų dviračių ir pėsčiųjų takai, vasaros metu veiktų jauki kavinukė, vaikų žaidimų aikštelės. Būtų puiku, jeigu būtų įrengti mediniai stalai-suolai, kad žmonės vasaros metu galėtų surengti pikniką. Taip pat būtų smagu, jeigu parke būtų koks nors erdvesnis plotelis, kuriame būtų galima žaisti sportinius žaidimus, gaudynes ir pan. Klaipėdos jaunimas turėtų ypač keisti kultūros suvokimą, kad šita teritorija nepavirstų "landyne".
Andrius Krištopaitis:
...Klaipėdiečiai dar gerai prisimena supynių parką. Manau, jog ši parko paskirtis turėtų būti tęsiama - parkas turi būti naudojamas supynėms, atrakcionams. Finansų tam nereikia. Parko teritoriją galima išnuomoti lunaparkui ir kitokiems panašiems atrakcionams. Miestas gautų lėšų supynių parkui tvarkyti, o be to, būtų sukurtos darbo vietos vasaros metu. Parke galėtų būti ne tik supynės, bet ir laikinos palapinės, kuriose pardavinėjami šašlykai, alus, keptos bulvytės ir panašiai. Galėtų vykti ir prekyba suvenyrais. Taip būtų sukurtos darbo vietos ne vienam žmogui...
P.S. Man skaudu girdėti, kad klaipėdiečiai nemokamai ką nors tvarko ir atima darbo vietas iš nuskriaustų žmonių.
Jurga PETRONYTĖ
