Dauguma iš mūsų tikriausiai esame girdėję apie pogimdyminę depresiją. Vienos nėščiosios baiminasi tokios būsenos, kitos galvoja, kad tikrai niekad nesusirgs, trečios tiesiog „plaukia pasroviui“, per daug minčių tam neskirdamos.
Tad kas yra pogimdyminė depresija ir ar reikia jos bijoti?
Iki 85 % mamų po gimdymo jaučia didesnį ar mažesnį liūdesį. Jis prasideda per pirmąsias dvi savaites, dažniausiai 3-7 dieną po gimdymo, ir yra susijęs su tuo, kad po gimdymo staiga ir greitai keičiasi mamos organizme esančių hormonų (estrogenų, progesterono) pusiausvyra. Dar prisideda nuovargis dėl gimdymo bei pasikeitusio dienos ritmo (juk neretai tenka kas 2-3 valandas žindyti kūdikį), adaptacija prie naujo gyvenimo būdo šeimoje. Naujasis šeimos narys, nors dažnai pirmosiomis gyvenimo dienomis daugiausia miega, vis tik įneša jaudulio į tėvelių širdis: kaip reikėtų tinkamai rūpintis naujagimiu, kaip suderinti vaikučio priežiūrą su buities rūpesčiais, paskirstyti dėmesį šeimos nariams ir atrasti nors kiek laiko sau.
Didesnė tikimybė pogimdyminei depresijai atsirasti yra tada, kai mamai po ankstesnio gimdymo ar gimdymų jau yra buvusi pogimdyminė depresija arba ji yra sirgusi depresija, nesusijusia su nėštumu ar gimdymu. Taip pat reikšmės turi stresiniai įvykiai nėštumo metu ar po gimdymo (pavyzdžiui, sunki liga ir gulėjimas ligoninėje nėštumo metu, priešlaikinis ar sunkus gimdymas), dvynių gimimas, vienišumas (kai nepadeda vyras, nesutarimai su vyru, nutrūkę ryšiai su artimais žmonėmis).
Pogimdyminis liūdesys – tai lengviausia pogimdyminio emocijų sutrikimo forma. Jis pasireiškia tuo, kad mamai yra sunku susikaupti, sumažėja apetitas, greitai keičiasi jos nuotaikos: liūdesys pereina į džiaugsmą, o paskui vėl apima toks liūdesys, kad net ašaros byra. Tampa sunku užmigti netgi tada, kai kūdikis miega, ir mama negali pailsėti, kamuoja nerimas. Paprastai šie požymiai prasideda 3-4 dieną po gimdymo ir praeina maždaug per savaitę.
Mamai, kurią kamuoja pogimdyminis liūdesys, labiausiai padeda vyro ar kitų artimųjų pagalba: kai jie gali pabūti su kūdikiu, kol mama pamiegos ar pasivaikščios, padėti apsitvarkyti namuose, suteikti galimybę kur nors išeiti ir atitrūkti nuo to, kas kelia nerimą. Svarbu, kad būtų žmonių, kurie palaikytų, padrąsintų, leistų išsikalbėti.
Pogimdyminė depresija – sunkesnė būsena, nei pogimdyminis liūdesys. Ji pasireiškia 5-20 % gimdžiusių moterų ir gali išryškėti per pirmuosius 6 mėnesius po gimdymo. Mamą apima mintys, kad ji nesugebės prižiūrėti kūdikio, ji nebenori bendrauti su draugėmis ar artimaisiais, sumažėja apetitas arba didėja kūno svoris. Mama nebegali susikaupti, užsiimti kasdieniniais darbais (namų ruoša), tampa irzli, jautresnė išsakytoms pastaboms, dažnai verkia, ją apima nerimas, gali skaudėti galvą. Ji gali tapti abejinga savo kūdikiui ar pykti ant jo, dėl to kartais net gali atsirasti pavojus kūdikio sveikatai.
Jeigu įtariate, kad jums ar kam nors iš jūsų artimųjų prasidėjo pogimdyminė depresija, reikėtų kreiptis į gydytoją ar psichoterapeutą. Sergančiajam gali padėti psichoterapija ar gydymas vaistais, kartais – abu šie gydymo būdai kartu. Mama neturėtų kentėti ir bandyti „įveikti“ šią būseną pati, be pagalbos, ar kaltinti save už tai, kad susirgo depresija. Jei jums prasidėjo pogimdyminė depresija, tai visiškai nereiškia, kad esate bloga mama ar kad pati „prisišaukėte“ šią būseną: atsiminkite, kad ir daug kitų mamų jaučiasi panašiai. Patarimai „susiimti“ šiuo atveju yra beverčiai. Svarbiausia laiku pradėti ieškoti pagalbos.
Sunkiausia pogimdyminė psichikos būsena yra pogimdyminė psichozė. Ji pasitaiko retai, tačiau yra labai sunki liga, kuriai būdingi visi pogimdyminės depresijos simptomai ir mintys apie savęs arba kūdikio žalojimą. Jei atsiranda tokių minčių – būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją ir pradėti gydymą.
Kaip galėtumėte padėti pati sau esant pogimdyminiam emocijų sutrikimui?
- Kalbėkite apie tai, kaip jaučiatės, su artimaisiais
- Paieškokite žmonių, kurie galėtų jums padėti prižiūrėti vaikus ir rūpintis namais
- Raskite laiko pačiai sau, kad ir 30 minučių per dieną. Skaitykite, sportuokite ar bent jau išeikite pasivaikščioti, išsimaudykite vonioje ar pamedituokite.
- Rašykite dienoraštį: kasdien aprašykite, kaip jaučiatės ir ką galvojate. Tai puikus būdas išlaisvinti savo mintis ir jausmus. Kai pasijusite geriau, vėl perskaitykite savo dienoraštį. Tai padės jums geriau suprasti savo būseną bei matyti, kaip keičiasi jūsų savijauta.
- Net jei per dieną padarote tik vieną dalyką, atsiminkite, kad tai žingsnis teisinga kryptimi. Gali būti dienų, kai visai nieko nepadarysite, bet pasistenkite už tai ant savęs nepykti.
- Normalu, jei jums atrodo, kad emocijos tiesiog plūste plūsta. Vaiko gimimas atneša daug gyvenimo pokyčių ir naujų iššūkių.
- Jūs neturite būti supermama. Sąžiningai pripažinkite, kiek jūs galite padaryti, ir paprašykite kitų žmonių pagalbos, kai jums jos reikia.
- Apie tai, kaip jaučiatės, pasikalbėkite su savo gydytoju arba ieškokite psichoterapeuto pagalbos. Jums gali prireikti ir vaistų arba psichoterapijos.
Gydytoja psichoterapeutė Dalia Mickevičiūtė
