Poeto Federico Garcia Lorcos, sušaudyto per Ispanijos pilietinį karą, tikėtino kapo kasinėjimai nedavė rezultatų - tyrėjai neaptiko jokių žmogaus palaikų.
Maža to, jie priėjo prie išvados, jog šioje vietoje apskritai nebuvo įmanoma ką nors palaidoti. Tai reiškia, jog viena didžiausių 1936-1939 metų karo paslapčių - kur palaidotas garsiausias XX amžiaus Ispanijos poetas ir dramaturgas - lieka neatskleista.
Vietovė Andalūzijoje netoli pietinio Granados miesto buvo kasinėjama porą mėnesių. Neaptikta "nė vieno kaulelio, jokių drabužių liekanų ar šovinių". Daugelis tyrinėtojų kaip tik šią vietovę nurodo kaip tikėtiną brolišką kapą, į kurį po frankistų įvykdytos egzekucijos 1936 metų rugpjūčio 19 dieną buvo sumesti F.G.Lorcos, dviejų toreodorų ir vieno mokytojo kūnai.
Kasinėjant maždaug 200 kv. m plotą nustatyta, kad 40 cm gylyje prasideda tvirtos uolienos sluoksnis, tad iškasti kapo čia neįmanoma. Nepaisant šios nesėkmės, tyrėjai nemano, jog viskas buvo bergždžia. Bent jau paneigtas populiarus manymas apie poeto palaidojimo vietą netoli Alfakaro miestelio. Šią vietovę, remdamasis vienu liudytoju, teigusiu, jog dalyvavo užkasant poetą, nurodo garsus F.G.Lorcos tyrinėtojas airis Ianas Gibsonas. Dabar tyrėjai turi pradėti paieškas iš naujo ir atkreipti dėmesį į kitus mažiau žinomus liudijimus bei versijas.
Atlikti kasinėjimus reikalavo istorikai ir kitų sušaudytųjų artimieji. Šis judėjimas Ispanijoje prasidėjo daugiau kaip prieš dešimtmetį, kai artimieji pradėjo ieškoti per karą dingusių aukų. 38 metų F.G.Lorca buvo sušaudytas pačioje pilietinio karo pradžioje generolo Francisco Franco šalininkų, sukilusių prieš išrinktą kairuolišką respublikonų vyriausybę. Per karą, kurį laimėjo frankistai, žuvo apie pusė milijono žmonių, apie 100 tūkst. civilių, greičiausiai nužudytų, laikomi dingusiais.
Nemažai metų sklandė gandai, kad F.G.Lorca buvo sušaudytas ir užkastas, o paskui žudikų ekshumuotas ir perlaidotas į kitą niekam nežinomą vietą. Poeto šeima prieštaravo kapo kasinėjimams.
