Autorė labiausiai žinoma dėl savo šiltų, jautrių ir žaismingų eilėraščių, lengvai įsimenamų vaikams. Pastarieji juos noriai skaito ir deklamuoja, dažna mokyklos ar darželio šventė jau daugelį metų neapsieina be pamėgtos rašytojos kūrinių. Turbūt ir dabar ne vienas galėtų padeklamuoti eilėraštuką apie pomidorą: „Vai, koks storas, / Vai, koks storas / Raudonskruostis / Pomidoras.“
Violetos Palčinskaitės eilėraščiai išlieka atminty netgi seniai užaugus. Autorė pasakoja, jog į susitikimus su ja ateina ne tik vaikai, bet ir jų mamos, užaugusios su poetės kūryba. Labai smagu, kai atneša pasirašyti seną, aptrintą, jau ne vienos kartos su malonumu skaitytą knygelę. Rašytojos kūryba iš tiesų nesensta – mamos, deklamavusios V. Palčinskaitės eilėraščius vaikystėje, savo mylimus kūrinius dabar skaito savo vaikams. Nekeista, kad į susitikimus su ja susirenka tiek skaitytojų, jog pasitaiko, kad visi net į salę nesutelpa.
Vaikų pamėgta autorė – ne tik poetė, bet ir dramaturgė, scenaristė, vertėja. Tai ji išvertė puikius Roaldo Dahlio, Kate DiCamillo, Lemony'io Snicketo kūrinius į lietuvių kalbą. Už scenarijų Algirdo Aramino filmui „Andrius“ buvo apdovanota aukso medaliu Italijoje vykusiame tarptautiniame vaikų ir jaunimo filmų festivalyje. Nenuilstanti autorė yra sukūrusi ne tik radijo pjesių, bet ir žodžius Eduardo Balsio oratorijai „Neliesk mėlyno gaublio“ bei miuziklą vaikams „Aš siunčiu labų dienų“.
Violetos Palčinskaitės kūriniai pasiekė net ir tuos, kurie jos knygelių vaikystėje neskaitė. Galbūt kai kas ir nežino, jog vaikų popchoras „Olialia“ pavadinimą įkvėpė poetės eilėraštis. O kur dar populiariomis dainelėmis virtusios eilės apie lietaus nykštukus ar namus namučius nors ir po smilga. Tie, kam dabar 20 ar 30, turbūt atsimena, kaip Neringa Nekrašiūtė dainavo: „Arkliukas medinis, / O karčiai – tikri. / Žiūrėk, nepaklysk, / Kai šuoliuosi nakty.“ Tai irgi V. Palčinskaitės žodžiai.
Muzika artima visai V. Palčinskaitės kūrybai: ne tik jos eilėraščiai skambūs, dainingi, tačiau ir jos prozos kūrinius neretai įkvepia klasikinė muzika. Pavyzdžiui, 2011-aisiais Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) nominuota kaip geriausia metų knyga vaikams „Muzika troliui“ (leidykla „Nieko rimto“) įkvėpta ne tik kelionių po Norvegiją, bet ir kompozitoriaus Edvardo Griego kūrinių.
Poetės septyniasdešimtmečio proga vaikų literatūros leidykla „Nieko rimto“ išleido geriausių Violetos Palčinskaitės eilėraščių rinktinę „Vaikų kambarys“. Didelę, storą ir kupiną skambių, šiltų eilių knygą iliustravo dailininkė Sigutė Ach. Pasirodo, tai, kad viso gyvenimo eilėraščių vaikams rinktinę iliustruotų būtent ši dailininkė, buvo didelė V. Palčinskaitės svajonė. Ji išsipildė su šia spalvinga ir jaukia knyga, kurioje dera žaismingi poetės tekstai ir šiltos dailininkės iliustracijos – regis, patys puslapiai kviečia žaisti, džiaugtis ir mėgautis vaikystės prisiminimais.
Svajonė buvo abipusė. Dailininkė labai nudžiugo, mėgstamai poetei pasiūlius iliustruoti jos knygą. „Violeta Palčinskaitė – tai Lietuvos legenda. Tu negali palyginti, į ką ji panaši“, – pasakojo Sigutė Ach „Laisvosios bangos“ radijo laidos „Kasdienybės aitvarai“ klausytojams, pridurdama, jog, prieš imantis šio atsakingo darbo, prireikė visų metų apmąstyti ir išjausti, kaip iš tiesų turi atrodyti poetės jubiliejui skirta knyga. Dailininkė pasakojo, jog pasirinko ne puošti knygos puslapius detalėmis, o daryti atskirus piešinius kiekvienam eilėraščiui. Svarbiausia buvo, kad iliustracija atspindėtų kiekvieno kūrinio istoriją, tačiau jo neužgožtų.
Violetos Palčinskaitės energija ir optimizmas atsispindi ir kūryboje. Jos eilėraščiai pilni tikėjimo gėriu ir grožiu. Jie džiugina vaikus, o suaugusiesiems sužadina šilčiausius prisiminimus. Poetės kūryba jau dabar atneša ne tik skaitymo džiaugsmą, bet ir suartina kartas. Violeta Palčinskaitė ne veltui taip mylima vaikų – jos eilės iš tiesų kalba skaitytojui, o į rinktinę „Vaikų kambarys“ sudėtus eilėraščius tikrai skaitys ir deklamuos daug ateities kartų.
