Teisėjai vėl supyks, kad LŽ kedena Temidės tarnų plunksnas. Bet ką padarysi, jei patiems teisėjams nerūpėjo mįslinga sostinės centre esančio buto įsigijimo istorija, kurioje figūruoja du jų kolegos.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo Broniaus Januškos vardu pačioje sostinės širdyje, netoli Seimo, registruoti du butai, užimantys visą antrą dviaukščio namo aukštą. Erdvų 124 kvadratinių metrų ploto butą, adresu Dainavos g. 6-4, jis nusipirko 1994 metais, kai dirbo advokatu. Kiek mažesnį 86 kvadratinių metrų ploto butą (Dainavos g. 6-3) B.Januška įsigijo 2005-ųjų birželio 8-ąją, jau būdamas minėto teismo teisėjas. Pirkimo ir pardavimo sutartis su Aleksandru Miagkovu pasirašyta praėjus lygiai metams po Aukščiausiojo Teismo (AT) Civilinių bylų skyriaus, kuriame teisėja dirba ir B.Januškos žmona Janina Januškienė, teisėjų kolegijos sprendimo. Jis lėmė, kad mirusios buto savininkės Olgos Bobyševos dukra Valentina Melnikova neteko teisės pretenduoti į palikimą. Tad visas butas atiteko Valentinos patėviui A.Miagkovui.
Tie 10 metų tarp pirmojo ir antrojo butų pirkimo pilni teismų procesų tarp V.Melnikovos ir A.Miagkovo, kuriam teismuose atstovavo advokatas B.Januška.
1997-aisiais A.Miagkovas sulaukė teismo sprendimo dėl podukros V.Melnikovos ir jos dukters iškeldinimo iš buto. Nuo tada patėvis jau 12 metų neįleidžia moters į butą, nors ji vis dar jame registruota.
Patėvio viršus
Aukštąjį išsilavinimą turinti, bet darbo nerandanti V.Melnikova į Teisingumo ministeriją, prezidentūrą, Nacionalinę teismų administraciją, prokuratūrą yra parašiusi ne vieną laišką, kuriuose pasakojo savo šeimos istoriją. Ji gimė 1950 metais Vilniuje, kartu su motina O.Bobyševa ir močiute Anastasija Bobyševa gyveno Vilniaus senamiestyje, Totorių g. 1/10. Kai Valentinai buvo ketveri, jų bute apsigyveno nuomininkas A.Miagkovas. Netrukus jis tapo O.Bobyševos vyru, įsidukrino Valentiną. 1974-aisiais pradėjus kapitalinį namo Totorių gatvėje remontą valdžia šeimą iškraustė į Sierakausko gatvės (dabar Dainavos) 6 namo 3 butą. Keturių kambarių buto savininku buvo užrašytas patėvis, o kiti šeimos nariai jame įregistruoti. 1977 metais Valentina ištekėjo už Sergejaus Melnikovo, o 1978-aisiais jiems gimė duktė Olga. Po poros metų mirė močiutė, tad bute liko keturi gyventojai. Valentina su dukra naudojosi atskiru įėjimu iš kiemo.
1991 metais privatizuojant butą buvo sutarta, kad kiekvienas šeimos narys gaus po ketvirtadalį ploto. Tačiau 1994-aisiais, rūpindamasi paso dokumentais 16 metų sulaukusiai dukrai, V.Melnikova sužinojo, kad visas butas privatizuotas patėvio vardu. Nuo tada, pasak V.Melnikovos, ir prasidėjo konfliktai su A.Miagkovu.
1995 metais A.Miagkovas kreipėsi į teismą, kad būtų iškeldinta podukra su anūke, nes kartu gyventi esą neįmanoma. Jo prašymą palaikė ir žmona, Valentinos motina. A.Miagkovo advokatas teismuose buvo B.Januška, netrukus tapęs teisėju. Jo žmona J.Januškienė nuo 1993 metų dirbo teisėja AT.
1997 metais V.Melnikova pralaimėjo ginčą teismuose su patėviu ir buvo iškeldinta nesuteikiant jai kito gyvenamojo ploto.
Apie motinos mirtį nežinojo
Po iškeldinimo V.Melnikova beveik nebendravo su motina, tik kartais jai paskambindavo. 2002 metų balandžio 22 dieną parduotuvėje atsitiktinai sutikusi pažįstamą moterį, V.Melnikova sužinojo, kad jos mama prieš tris mėnesius mirė. Apstulbusi moteris kreipėsi į polikliniką ir policiją, kad išsiaiškintų, kokia mirties priežastis. Gydytoja Valentinai pasakė, kad jos motina mirė dėl širdies nepakankamumo.
Jau kitą dieną V.Melnikova kreipėsi į Vilniaus 10-ojo notarų biuro notarę Ž.Palaimienę, kad būtų įregistruota pretendente į palikimą. Tačiau notarė, nors ir žinojo, kad baigiasi paveldėjimo terminas, atsisakė priimti pareiškimą paaiškinusi, jog V.Melnikova privalo pateikti motinos mirties liudijimą. Neabejodama, kad patėvis jai dokumento neduos, V.Melnikova mirties liudijimo paprašė Civilinės metrikacijos biure. Kol surinko dokumentus, praėjo pretendentams į palikimą numatytas trijų mėnesių terminas. Teko kreiptis į teismą ir prašyti pratęsti terminą.
Bylą išnagrinėjęs Vilniaus 2-asis apylinkės teismas priėmė V.Melnikovai palankų sprendimą - terminą pratęsė. Tačiau Vilniaus apygardos teismas, nusprendęs, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, nes nagrinėjant bylą nedalyvavo A.Miagkovas, nutartį panaikino ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo. 2003 metų gruodžio 22-ąją Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas atmetė V.Melnikovos pareiškimą dėl termino atnaujinimo palikimui po motinos O.Bobyševos mirties priimti.
V.Melnikova nelabai tiki teisėjų nešališkumu, nes šiame teisme 1999-2002 metais teisėju dirbo patėvio advokatas B.Januška.
Nieko V.Melnikova nepasiekė ir Vilniaus apygardos teisme. O AT, kuriam moteris parašė kasacinį skundą, jo nepriėmė. Viena priežasčių - skunde pridėta tik viena skundžiamos Vilniaus apygardos teismo nutarties kopija, o ne dvi. Ar tokiam teisėjų sprendimui turėjo įtakos aplinkybė, kad besibylinėjančių patėvio ir podukros kaimynė - teisėja J.Januškienė, dirbanti tame pačiame AT skyriuje? Teisėja, kurios vyras buvo advokatas kitoje A.Miagkovo ir V.Melnikovos byloje?
Kad ir kaip būtų, vienintelė O.Bobyševos dukra neteko palikimo net neprasidėjus jo dalyboms.
Įregistravęs visą butą savo vardu A.Miagkovas po metų jį pardavė paslaugiajam kaimynui teisėjui B.Januškai. Teisėjas butą nusipirko nepaisydamas to, kad jame vis dar įregistruota V.Melnikova. B.Januška leido garbaus amžiaus A.Miagkovui toliau gyventi šio parduotame bute.
Kadangi A.Miagkovas 2002 metais dalijant 5,3 aro namui priklausantį sklypą nepretendavo į dalį žemės, B.Januškai pavyko tapti beveik pusės sklypo savininku. Kitiems kaimynams, net garsiajai UAB "Eika", teko kelis kartus mažiau.
Teisėjų sąžinė
Ar abiejų teisėjų kolegoms neturėjo sukelti nerimo tai, kad podukros ir patėvio teisminį ginčą "laimėjo" Temidės tarnų šeima? LŽ paklausė Lietuvos advokatūros Garbės teismo pirmininko pavaduotojo Mindaugo Kukaičio, ar etiška advokatui, atstovavusiam klientui iškeldinimo byloje, vėliau tą butą nusipirkti? M.Kukaičiui advokato, vėliau tapusio teisėju, pavardės LŽ neminėjo.
"Jeigu kalbama apie bendrus principus, advokatas yra aukštesnio lygmens ir atsakomybės subjektas, kuriam taikomi didesni teisės žinovo standartai, negu bet kuriam kitam, - paaiškino ne kartą drausminėse bylose dėl advokatų etikos dalyvavęs M.Kukaitis. - Jeigu advokatas atstovavo teisme buto savininko interesams ir sprendė šeimos narių teisinius klausimus, jis, be abejo, turėjo žinoti, kad mirus motinai dukra yra potenciali paveldėtoja."
Kolega kolegai...
Vieną skundų adresavusi AT, V.Melnikova tikėjosi, kad bus svarstoma, ar teisėjai nepriėmė tendencingo, jų kolegės šeimai pravertusio sprendimo. Tačiau ji gavo eilinį atsirašinėjimo pavyzdėlį, kurį pasirašė AT Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Janina Stripeikienė.
"Susipažinome su jūsų pareiškimu, taip pat buvo paprašyta teisėjos J.Januškienės paaiškinti susiklosčiusią situaciją dėl buto Dainavos g. 6-3, Vilniuje įsigijimo. Teisėjai ir jų šeimos nariai, kaip ir visi kiti asmenys, dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose ir taip pat gali būti bylose dalyvaujančiais asmenimis", - itin aptakiai atsakė J.Stripeikienė.
V.Melnikova svarbiausiai Lietuvos teismų instancijai rašė: "Dabar mūsų buto savininkai yra teisėjai Januškos! Ką saugome (įstatymą), tą ir turime. Kokia gėda Lietuvos Temidei. Kaip buvo galima parduoti butą su šeimos nariais, o tai reiškia ir su palikimo priėmėjais. Juk privatizacijos sutarties 1992 metų niekas neperžiūrėjo, vadinasi, ji yra veikianti. Aš ir mano dukra įrašytos kaip A.Miagkovo dukra ir anūkė."
Dar viena ryški šios istorijos detalė: A.Miagkovo buto pirkimo-pardavimo sutartį su B.Januška tvarkė notarė Ž.Palaimienė. Ta pati, kuri atsisakė iškart priimti V.Melnikovos pareiškimą dėl palikimo ir ši praleido terminą. Pas notarę neseniai apsilankiusiai V.Melnikovai Ž.Palaimienė pareiškė, kad su ja kalbėsis tik teisme.
Rūta SKATIKAITĖ
