Rusijos kompanijai "Gazprom" mūsų šalyje atstovaujanti dujų tiekimo bendrovė "Dujotekana" šilumos įmonėms pradėjo siuntinėti reikalavimus pirkti brangesnes gamtines dujas.
Trečiadienį (07.09) Vyriausybė atšaukė (http://www.omni.lt/?rask$9359_16007$z_111632) savo praėjusių metų nutarimą, kuriuo buvo nustatomas gamtinių dujų kainų reguliavimas stambiesiems vartotojams.
"Gazprom" vietininkė Lietuvoje "Dujotekana" dar prieš Vyriausybės posėdį šilumą tiekiančioms įmonėms ėmė siųsti reikalavimus pirkti dujas už didesnę kainą - 310 litų už 1000 kubinių metrų, nors Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu šiuo metu dar galioja patvirtinta ribinė dujų kaina - 289 litai už tūkstantį kvadratinių metrų", - teigia Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas.
Pasak jo, tikėtina, kad Rusijos koncerno atstovai apie Vyriausybės posėdžio baigtį žinojo iš anksto.
LŠTA neabejoja, kad šis Vyriausybės sprendimas lems šiuo metu stabilių ir net mažėjančių šilumos energijos kainų kilimą centralizuotai besišildantiems Lietuvos gyventojams, o pabrangus dujoms išaugs šilumos energijos gamybos kaštai, taip pat šilumos energijos kaina šalies gyventojams. Juolab kad nuo 2004 metų pradžios nustoja galioti 9 proc. PVM lengvata šilumos energijai, parduodamai gyventojams.
Kaimyninių valstybių patirtis rodo, kad panašiomis sąlygomis privatizavus dujų kompanijas Latvijoje ir Estijoje, gamtinių dujų kaina pakilo apie 30 proc., tuo pačiu kilo ir gyventojams tiekiamos šilumos kaina.
V. Stasiūno teigimu, šis Vyriausybės sprendimas parodo, kad valstybei labiau rūpi ne beveik 2 milijonų centralizuotai besišildančių žmonių, o koncerno "Gazprom" interesai.
1998 metais įkurta Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija vienija centralizuotos šilumos tiekėjus visoje Lietuvoje. Šiuo metu Lietuvoje centralizuotai yra tiekiama apie 50 proc. šilumos, centralizuotos šilumos tiekimo sistemos yra įrengtos visuose šalies miestuose ir daugelyje gyvenviečių. Didžiuosiuose miestuose centralizuotai tiekiamą šilumą naudoja apie 90 proc. gyventojų.
ELTA