Tuo tarpu buvęs „Ford“ inžinierius siūlo į variklius montuoti ne vieną, bet kelias droselines sklendes. O tiksliau – du cilindrai gautų po vieną droselinę sklendę. Po vieną droselinę sklendę taip pat reikėtų sumontuoti ir ties įsiurbimo kolektoriumi.
Šios koncepcijos autorius taip pat teigia, jog nuo šiol turbinos turėtų būti mažesnės ir turėtų aprūpinti ne visus cilindrus, o išimtinai tik po vieną cilindrą. Pagal šį pasiūlymą, trijų cilindrų variklis turėtų tris, maždaug 20 procentų mažesnes turbinas, kurios pasižymėtų mažesne inercija ir net kelis kartus padidintų variklio efektyvumo koeficientą. Viso to rezultatas – gerokai didesnė galia, geresnė dinamika, mažesnės kuro sąnaudos ir mažesnė tarša. Be to, visiems laikams pamirštume turbinos vėlavimo problemą.
Galutiniame rezultate turėtume variklį, kuris turėtų tris turbinas ir net šešias droselines sklendes, o kartu su jomis ateitų ir papildomi vamzdynai, kompiuteriai ir kiti komponentai. Žinoma, trys mažos turbinos kainuoja 50 procentų mažiau negu viena didelė, bet ar dėl ekologijos turime paaukoti sveiką protą ir elementarų ilgaamžiškumą?
Jimo Clarke naujoji variklio koncepcija puikiai atrodo virtualioje erdvėje. Matematiniuose skaičiavimuose, kurie ne visuomet atneša tokią pačią naudą realybėje, nes automobiliai 24 valandos per parą stovi lauke, turi būti atsparūs įvairioms oro sąlygoms.
Kaip ir kiekviena idėja turi praeiti kelis etapus, kol galiausiai patenka į serijinę gamybą arba lieka rinkti dulkes tamsiame garaže.
Variklių tūris mažėja, efektyvumas didėja, tarša mažėja? Anaiptol. Neseniai įsigaliojęs naujas kuro sąnaudų ir taršos matavimas parodė tamsiąją mažesnio tūrio variklių problemą – pernelyg dideles kuro sąnaudos ir ne tokias geras taršos emisijas, kurios paskatino visus gamintojus pakeisti variklių konstravimo formules.
Automobilių gamintojai dabar jaučiasi, lyg būtų įsprausti į kampą. Nuo 2021 metų kiekvieno automobilių gamintojo modelių gamos vidurkis turi neviršyti 95 g/km CO2. Iki 2030 metų šį rodiklį gamintojai turi sumažinti dar 35 procentais, todėl nenuostabu, jog vis daugiau ir daugiau gamintojų investuoja į elektromobilius arba hibridines jėgaines.
Daugelis prognozuoja, jog per artimiausius kelis metus automobiliai su vidaus degimo varikliais išnyks, o jų vietą užims elektromobiliai. Net ir didžiausias optimistas supras, jog tai nereali utopija, nes ne visiems reikia elektromobilio ir ne visiems reikia automobilio su vidaus degimo varikliu.
Jimas Clarke, buvęs „Ford“ bendrovės inžinierius, yra įsitikinęs, jog vidaus degimo variklį galima išgelbėti pasinaudojus neįprastą formulę. Puikiai variklių sandarą išmanantis inžinierius siūlo pasinaudoti konfigūracija, kurioje būtų kelios droselinės sklendės ir keli turbokompresoriai. Leiskite išsiplėsti.
Pavyzdžiui, šiuo metu gamintojai kiekvieną variklį aprūpina viena droseline sklende, kuri atlieka itin svarbią funkciją. Automobilio kompiuteris, analizuodamas variklio apsukas bei apkrovimą, temperatūrą, akceleratoriaus pedalo paspaudimo laipsnį bei kitus parametrus, uždaro arba atidaro droselinę sklendę.
Variklių tūris mažėja, efektyvumas didėja, tarša mažėja? Anaiptol. Neseniai įsigaliojęs naujas kuro sąnaudų ir taršos matavimas parodė tamsiąją mažesnio tūrio variklių problemą – pernelyg dideles kuro sąnaudos ir ne tokias geras taršos emisijas, kurios paskatino visus gamintojus pakeisti variklių konstravimo formules.
Automobilių gamintojai dabar jaučiasi, lyg būtų įsprausti į kampą. Nuo 2021 metų kiekvieno automobilių gamintojo modelių gamos vidurkis turi neviršyti 95 g/km CO2. Iki 2030 metų šį rodiklį gamintojai turi sumažinti dar 35 procentais, todėl nenuostabu, jog vis daugiau ir daugiau gamintojų investuoja į elektromobilius arba hibridines jėgaines.
Daugelis prognozuoja, jog per artimiausius kelis metus automobiliai su vidaus degimo varikliais išnyks, o jų vietą užims elektromobiliai. Net ir didžiausias optimistas supras, jog tai nereali utopija, nes ne visiems reikia elektromobilio ir ne visiems reikia automobilio su vidaus degimo varikliu.
Jimas Clarke, buvęs „Ford“ bendrovės inžinierius, yra įsitikinęs, jog vidaus degimo variklį galima išgelbėti pasinaudojus neįprastą formulę. Puikiai variklių sandarą išmanantis inžinierius siūlo pasinaudoti konfigūracija, kurioje būtų kelios droselinės sklendės ir keli turbokompresoriai. Leiskite išsiplėsti.
Pavyzdžiui, šiuo metu gamintojai kiekvieną variklį aprūpina viena droseline sklende, kuri atlieka itin svarbią funkciją. Automobilio kompiuteris, analizuodamas variklio apsukas bei apkrovimą, temperatūrą, akceleratoriaus pedalo paspaudimo laipsnį bei kitus parametrus, uždaro arba atidaro droselinę sklendę.