„Aš manau, kad bus tokia (mokesčių reforma – BNS), kokia yra Vyriausybės pasiūlyta. (...) Palaukime,kol bus (Seimo – BNS) plenariniuose posėdžiuose prabalsuota, tada ir matysime, kokia ten ta reforma“, – antradienį žurnalistams sakė S. Skvernelis.
Anot jo, pasiektas kompromisas dėl Vyriausybės siūlymo 2 procentiniais punktais mažinti „Sodros“ įmokos tarifą – dabar jį ketinama sumažinti 1 procentiniu punktu, o dar 1 punktu būtų mažinamas gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas. Kitų galimų kompromisų premjeras neminėjo.
„Turėtų (valdantieji - BNS) pritarti, o kaip bus – matysime“, – tvirtino S. Skvernelis.
Jis sakė neketinantis trauktis iš premjero posto, jei Seimas Vyriausybės pasiūlymams nepritartų: „Tokios kalbos nebuvo“. Premjeras taip pat dar kartą pabrėžė, kad pakeitimus reikėtų priimti pavasario sesijoje – ji trunka iki liepos pradžios.
„Variantai įvairūs gali būti, bet jeigu mes norime, kad nuo sausio 1 dienos jie (pasikeitimai – BNS) įsigaliotų ir kad beveik milijonas mūsų dirbančiųjų pajustų beveik milijardo eurų pokytį savo kišenėje, reikia priimti dabar šitoje sesijoje. Nes jei bus priimta rudens sesijoje, tai jie galės įsigalioti, kalbant ypatingai apie mokestinius pakeitimus, nuo 2020 metų“, – aiškino S. Skvernelis.
„Tai reiškia, kad vieneri metai būtų prarasti“, – pridūrė premjeras.
Valdantieji rado kompromisinį variantą
Šiandien Seime pradėti registruoti kompromisiniai Vyriausybės siūlomos mokesčių reformos pasiūlymai, kuriuos inicijuoja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis kartu su Ministru pirmininku Sauliumi Skverneliu ir valdančiosios koalicijos partnerių atstovu, Lietuvos darbo ir socialdemokratų partijos vadovu, Seimo nariu Gediminu Kirkilu, rašoma išplatiname LVŽS pranešime spaudai.
R. Karbauskio teigimu, kompromisiniai siūlymai rengiami išklausius praėjusią savaitę vykusias diskusijas Seimo komitetuose.
„Seimo komitetuose mokesčių reformos svarstymas nebuvo vieningas, vyko diskusijos ir viešumoje regėjome nuomonių įvairovę. Tačiau iš esmės visi sutinkame su Vyriausybės pozicija dėl esminių mokesčių reformos principų – su darbo užmokesčiu susiję mokesčiai turi būti mažiausi Baltijos šalyse, mokesčių sistema turi tapti aiškesnė ir socialiai teisingesnė, todėl Seimui nėra priežasties stabdyti Vyriausybės siūlomas priemones. Tokį mūsų sutarimą mes pateiksime per jau šiandien pradėtus registruoti pasiūlymus“, – sako R. Karbauskis.
Premjeras S. Skvernelis teigia, kad Vyriausybė kompromisui pritaria. „Esminių nesutarimų valdančiojoje daugumoje nebuvimą rodo šiandien pradedami registruoti mokesčių reformos esmės nekeičiantys kompromisiniai pasiūlymai, kuriems Vyriausybė pritaria. Svarbiausia, jog šie pasiūlymai padės pasiekti vieną iš pagrindinių mūsų tikslų, o būtent – pagerinti sąlygas ir gerbūvį daugiau kaip milijonui Lietuvos dirbančiųjų“, – tvirtina premjeras.
Su juo sutinka ir valdančiosios koalicijos atstovas G. Kirkilas.
Siūlymų iniciatorių teigimu, vienu iš kompromisinių projektų bus siūloma mažinti darbo apmokestinimą ir nustatyti 20 proc. GPM. Atitinkamai siūlomas socialinio draudimo įmokos tarifas – remiantis registruotu siūlymu socialinio draudimo tarifas didinamas iki 19,5 proc. vietoje LRV siūlyto 18,5 proc. Dėl to kaupsis didesnis rezervas Sodroje, kuris bus panaudotas ateities pensijų mokėjimams.
Taip pat, pagal kitą siūlymą, trimečiame mokesčių mažinimo plane šiek tiek sparčiau didės NPD – jau 2019 m. NPD pasieks 300 eurų ir kasmet didės po šimtą eurų (Vyriausybė siūlė 2019 m. NPD taikyti 280 eurų ir vėliau kasmet atitinkamai didinti). Tuo tarpu pati NPD taikymo ribos augimas bus kiek lėtesnis – pagal registruotą siūlymą 2,5 VDU riba bus pasiekta ne 2019 m., bet per tris metus (Vyriausybė siūlė jau 2019 m. NPD plėtrą iki 2,5 VDU).
Siūloma ir toliau numatyti socialinio draudimo įmokų lubas (netaikoma tik sveikatos draudimo įmokoms) bei kiek didesnį GPM progresinį tarifą (27 proc. vietoje 25 proc.).
Vyriausybės remiamus kompromisinius siūlymus, kuriuos ketinama suregistruoti per šią savaitę, siūloma vertinti 3 metų laikotarpio perspektyvoje. Iniciatorių teigimu, tokiu būdu galima konstatuoti, kad šis siūlymai įgyvendina Vyriausybės pirminius tikslus. Su darbo užmokesčiu susiję mokesčiai taps mažiausiais Baltijos šalyje, teigiamus pokyčius pajaus milijonas gyventojų.
Tiek pagal Vyriausybės siūlymą, tiek pagal kompromisinius pasiūlyus, asmuo, gaunantis bruto 900 eurų atlyginimą, per tris metus gaus beveik 80 eurų daugiau, gaunantis bruto 1300 eurų atlyginimą - beveik 90 eurų daugiau.
Ekonomikos plėtrai draugiški mokesčiai nustatomi siekiant spartaus ekonomikos augimo ir socialinių tendencijų gerėjimo. Šie registruoti siūlymai tampa Vyriausybės numatytų šešių struktūrinių reformų (mokesčių, pensijų, švietimo, sveikatos, inovacijų, šešėlio mažinimo) dalimi. Tikimasi, kad tai padės spręsti vienas opiausių – emigracijos ir mažėjančios demografijos – problemas.
